Bible

 

Genesis 12

Studie

   

1 Viešpats tarė Abromui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės”.

4 Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano.

5 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,

6 Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.

7 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Tavo palikuonims duosiu šitą šalį”. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.

8 Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.

9 Abromas keliavo vis toliau į pietus.

10 Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.

11 Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: “Aš žinau, kad tu esi graži moteris

12 ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.

13 Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka”.

14 Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.

15 Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,

16 o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.

17 Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.

18 Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: “Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?

19 Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais”.

20 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 1419

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

1419. And I will make thy name great. That this signifies glory, is evident without explication. In the external sense, by “making a name,” and by “glory,” there is signified something worldly; but in the internal sense, something celestial. This celestial is not to strive to be the greatest, but to be the least, by serving all; as the Lord Himself said in Matthew:

It shall not be so among you; but whosoever would be great among you shall be your minister; and whosoever would be first among you shall be your servant: even as the Son of man came not to be ministered unto, but to minister, and to give His life a ransom for many (Matthew 20:26-28; Mark 10:44-45).

It is the celestial of love not to desire to be one’s own, but to belong to all; so that we desire to give others all that is our own; in this consists the essence of celestial love. The Lord, being love itself, or the essence and life of the love of all in the heavens, wills to give to the human race all things that are His; which is signified by His saying that the Son of man came to give His life a ransom for many. From this it is evident that in the internal sense “name” and “glory” are altogether different from what they are in the external sense. In heaven therefore all are rejected who desire to become great and the greatest; because this is contrary to the essence and life of heavenly love, which are from the Lord. Hence also it is that nothing is more contrary to heavenly love than the love of self. Concerning these things see what is related from experience above n. 450, 452, 952).

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.