Novokřesťanské studium Bible

Bible

 

Ezekielis 31

Studie

   

1 Vienuoliktaisiais metais, trečio mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man:

2 “Žmogaus sūnau, sakyk faraonui, Egipto karaliui, ir jo tautai: ‘Į ką tu panašus savo didybe?

3 Štai Asirija buvo panaši į Libano kedrą: gražiomis šakomis, teikiančiomis pavėsį, aukštai išaugusį. Jo viršūnė buvo tarp storų šakų.

4 Vanduo augino jį ir gelmė išaukštino jį, kai jos upės tekėjo apie jo šaknis ir upeliai drėkino visus krašto medžius.

5 Todėl jis išaugo aukštesnis už kitus krašto medžius. Jo šakos buvo ilgos ir jų padaugėjo dėl vandenų gausybės jam beaugant.

6 Ant šakų krovėsi lizdus padangių paukščiai, po jo šakomis laukiniai gyvuliai augino vaikus. Jo ūksmėje gyveno didelės tautos.

7 Jis buvo puikus savo dydžiu ir šakomis, nes jo šaknys buvo prie gausių vandenų.

8 Kedrai Dievo sode negalėjo lygintis su juo, eglės neprilygo jo šakoms ir kaštonai­jo šakelėms. Nė vienas medis Dievo sode nebuvo lygus jam savo grožiu.

9 Aš papuošiau jį šakų daugybe taip, kad visi Edeno medžiai, kurie buvo Dievo sode, pavydėjo jam’.

10 Todėl taip sako Viešpats: ‘Kadangi jis pasikėlė į aukštybes ir jo viršūnė apsupta storų šakų, ir jo širdis išpuiko dėl aukštumo,

11 todėl Aš atidaviau jį į stipriausio tarp tautų rankas. Jis tinkamai pasielgs su juo, nes Aš išvariau jį dėl jo nedorybių.

12 Žiaurūs svetimšaliai nukirto jį ir paliko. Kalnuose ir slėniuose krito jo šakos, sulūžusios šakelės guli prie uolų ir krašto vandenų. Visos žemės tautos pasitraukė iš jo pavėsio ir paliko jį.

13 Ant jo kritusio kamieno nusileis padangių paukščiai, o per jo šakas lips krašto žvėrys.

14 Kad ateityje nė vienas medis nebesididžiuotų dėl savo aukštumo ir nebekeltų savo šakomis apsuptos viršūnės, nes visi turi mirti ir eiti į žemės gelmes kartu su žmonių vaikais, einančiais į duobę.

15 Tą dieną, kai jis nuėjo į mirusiųjų buveinę, sukėliau gedulą dėl jo, sulaikiau upes ir sustabdžiau vandenis. Libanas liūdėjo dėl jo ir krašto medžiai alpo.

16 Man jį nustūmus į mirusiųjų buveinę, nuo jo kritimo trenksmo sudrebėjo tautos. Žemės gelmėse bus paguosti visi Edeno medžiai, Libano geriausi ir rinktiniai, kurie geria vandenį.

17 Jie kartu su juo nuėjo į mirusiųjų buveinę, pas kardu nužudytuosius, taip pat ir jo sąjungininkai, kurie gyveno jo ūksmėje tarp tautų.

18 Kas tau prilygsta šlove ir didybe tarp Edeno medžių? Tačiau su jais tu būsi nustumtas į mirusiųjų buveinę, gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais. Taip bus faraonui ir visai jo daugybei,­sako Viešpats Dievas’ ”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 756

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

756. 'All the fountains of the great deep were split open' means the full extent of temptation involving things of the will. This becomes clear from what has been stated already about temptations being of two kinds, the first involving things of the understanding, the second those of the will, and about the latter being severe in comparison with the former. It is clear as well from the fact that up to now temptation involving things of the understanding has been the subject. It is similarly clear from the meaning of 'the deep' as evil desires and derivative falsities, as shown already in 18, and also in the following in the Word: In Ezekiel,

Thus says the Lord Jehovah, When I make you a city laid desolate, like the cities that are not inhabited, when I shall cause the deep to come up over you, and many waters have covered you. Ezekiel 26:19.

Here 'the deep' and 'many waters' stand for the full extent of temptation.

In Jonah,

The waters closed around me, even to my soul, the deep surrounded me. Jonah 2:5.

Here similarly 'the waters' and 'the deep' stand for the full extent of temptation.

In David,

Deep is calling to deep at the noise of Your waterspouts; all Your breakers and all Your waves have gone over me. Psalms 42:7.

This plainly stands for the full extent of temptation. In the same author,

He rebuked the Sea Suph and it became dry; He caused them to go through the deeps, as in a desert, and He saved them from the hand of him that hated them, and He delivered them from the hand of the enemy. And the waters covered their adversaries. Psalms 106:9-11.

Here 'the deep' stands for temptations in the wilderness.

[2] In early times 'the deep' meant hell, and delusions and persuasions of falsity were likened to waters and streams, and also smoke, pouring out of it. This is also what the hells of some people look like, that is to say, like deeps and like seas. These in the Lord's Divine mercy will be described later on. The evil spirits who are responsible for man's vastation, and also for temptation, come from these places. And their delusions which they infuse, and the desires with which they inflame man, are like deluges and vapours pouring out of there. For, as has been stated, man is joined to hell through evil spirits, and to heaven through angels. Consequently when 'all the fountains of the deep' are said to have been 'split open' matters of that kind are meant. The fact that hell is called the deep, and the foul things that come from there are called streams, is clear in Ezekiel,

Thus said the Lord Jehovih, On the day he went down into hell, I made him mourn, I covered the deep over him, and I restrained its streams, and the great waters were stayed. Ezekiel 31:15.

Hell is also called 'the deep' in John, in Revelation 9:1-2, 11; 11:7; 17:8; 20:1, 3.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org