Bible

 

Ezekielis 16

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo man:

2 “Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes

3 ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė.

4 Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.

5 vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan.

6 Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’.

7 Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.

8 Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano.

9 Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,

10 aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą

11 ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,

12 į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.

13 Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

14 Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­

15 Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.

16 Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus.

17 Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.

18 Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.

19 Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą.

20 Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,

21 kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?

22 Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

23 Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­

24 tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.

25 Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.

26 Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį.

27 Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.

28 Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.

29 Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.

30 Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.

31 Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,

32 bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.

33 Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.

34 Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’.

35 Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!

36 ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują,

37 todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą.

38 Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują

39 ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.

40 Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu,

41 sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų.

42 Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.

43 Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.

44 Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.

45 Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas.

46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.

47 Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose.

48 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.

49 Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.

50 Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas.

51 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.

52 Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. ausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.

53 Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais,

54 kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda.

55 Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę.

56 Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu,

57 kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims.

58 Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­

59 Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą.

60 Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.

61 Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.

62 Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

63 Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

True Christianity # 583

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 853  
  

583. Regeneration Progresses Analogously to the Way We Are Conceived, Carried in the Womb, Born, and Brought Up

For human beings, there is a constant correspondence between the stages a person goes through physically and the stages a person goes through spiritually, or developments in the body and developments in the spirit. The reason is that at the level of our souls we are born spiritual, but we are clothed with earthly material that constitutes our physical body. When our physical body is laid aside, our soul, which has its own spiritual body, enters a world in which all things are spiritual. There we associate with other spiritual beings like ourselves.

Our spiritual body has to be formed within our physical body. The spiritual body is made out of truth and goodness that flow into us from the Lord through the spiritual world. We find a home within ourselves for that goodness and truth in things that parallel them in the physical world, which are called civic and moral forms of goodness and truth. This makes clear, then, the nature of the process that forms our spiritual body.

Since there is a constant correspondence within human beings between the stages we go through physically and the stages we go through spiritually, it follows that we go through something analogous to being conceived, carried in the womb, born, and brought up.

This explains why the statements in the Word that relate to physical birth symbolize aspects of our spiritual birth that have to do with goodness and truth. In fact, every earthly reference in the literal sense of the Word embodies, contains, and symbolizes something spiritual. (In the chapter on Sacred Scripture [189-281] it is fully demonstrated that there is a spiritual meaning within each and every detail of the literal sense of the Word.)

[2] The earthly references to birth in the Word inwardly refer to our spiritual birth, as anyone can see from the following passages:

We have conceived; we have gone into labor. We appeared to give birth, yet we have not accomplished salvation. (Isaiah 26:18)

You are having birth pangs, O earth, in the presence of the Lord. (Psalms 114:7)

Will the earth give birth in a single day? Will I break [waters] but not cause delivery? Will I cause delivery and then close [the womb]? (Isaiah 66:7-9)

Sin is having birth pangs and No will be split open. (Ezekiel 30:16)

Pains like those of a woman in labor will come upon Ephraim. He is an unwise son, because he does not remain long in the womb for children. (Hosea 13:12-13)

Many similar passages occur elsewhere.

Since physical birth in the Word symbolizes spiritual birth, and spiritual birth comes from the Lord, he is called our Maker and the one who delivered us from the womb, as is clear from the following passages.

Jehovah, who made you and formed you in the womb . . . (Isaiah 44:2)

You delivered me from the womb. (Psalms 22:9)

On you I was laid from the womb. You delivered me from my mother's belly. (Psalms 71:6)

Listen to me, you whom I carried from the womb, whom I bore from the womb. (Isaiah 46:3)

There are other such passages as well.

This is why the Lord is called the Father, as in Isaiah 9:6; 63:16; John 10:30; 14:8-9. This is why people who have received things that are good and true from the Lord are called "children of God" and "those who are born of God," and why they are said to be siblings to each other (Matthew 23:8). This is also why the church is referred to as a mother (Hosea 2:2, 5; Ezekiel 16:45).

  
/ 853  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.