Bible

 

Ezekielis 16

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo man:

2 “Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes

3 ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė.

4 Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.

5 vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan.

6 Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’.

7 Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.

8 Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano.

9 Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,

10 aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą

11 ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,

12 į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.

13 Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

14 Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­

15 Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.

16 Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus.

17 Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.

18 Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.

19 Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą.

20 Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,

21 kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?

22 Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

23 Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­

24 tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.

25 Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.

26 Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį.

27 Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.

28 Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.

29 Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.

30 Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.

31 Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,

32 bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.

33 Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.

34 Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’.

35 Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!

36 ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują,

37 todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą.

38 Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują

39 ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.

40 Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu,

41 sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų.

42 Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.

43 Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.

44 Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.

45 Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas.

46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.

47 Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose.

48 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.

49 Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.

50 Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas.

51 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.

52 Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. ausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.

53 Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais,

54 kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda.

55 Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę.

56 Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu,

57 kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims.

58 Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­

59 Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą.

60 Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.

61 Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.

62 Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

63 Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Revealed # 913

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 962  
  

913. Gold symbolizes the goodness of love because metals, like everything else found in the natural world, have a correspondence - gold to the goodness of love, silver to truths of wisdom, copper or bronze to the goodness of charity, and iron to truths of faith. For that reason these metals are found also in the spiritual world, since everything found there has a correspondence, inasmuch as they all correspond to the angels' affections and thoughts, which in themselves are spiritual.

That gold, owing to its correspondence, symbolizes the goodness of love, may be seen from the following passages:

I urge you to buy from Me gold refined in the fire, that you may be enriched... (Revelation 3:18)

How dim the gold has become! How changed the finest gold! The stones of the sanctuary are scattered at the head of every street. The precious sons of Zion, valuable as pure gold... (Lamentations 4:1-2)

He will... save the souls of the poor... And He will give them some of the gold of Sheba. (Psalms 72:13, 15)

Instead of bronze I will bring gold, instead of iron, silver, instead of wood, bronze, and instead of stones, iron. I will also make your registration peaceful, and your tax gatherers righteous. (Isaiah 60:17)

Behold, you are wise...! No secret has been hidden from you! With your wisdom and your intelligence you have gained for yourself... gold and silver in your treasuries... You were in Eden, the garden...; every precious stone was your covering..., also gold. (Ezekiel 28:3-4, 13)

The multitude of camels shall cover you...; all those from Sheba shall come; they shall bring gold and incense, and they shall proclaim the praises of Jehovah. (Isaiah 60:6, cf. 60:9, Matthew 2:11)

...I will fill this house with glory... The silver is Mine, and the gold is Mine... The glory of this latter temple shall be greater than the former... (Haggai 2:7-9)

Kings' daughters are among Your precious ones. At Your right hand stands the queen in the finest gold of Ophir... Her clothing is woven with gold. (Psalms 45:9, 13, cf. Ezekiel 16:13)

You have taken vessels for your adornment from My gold and My silver that I had given you, and made for yourself male images... (Ezekiel 16:17)

...you have taken My silver and My gold, and have carried My valuable possessions into your temples. (Joel 3:5)

[2] Since gold symbolized the goodness of love, therefore when Belshazzar with his great men was drinking wine from vessels of gold taken from the temple in Jerusalem, and at the same time was praising gods of gold, silver, bronze and iron, writing appeared on the wall, and that night he was slain (Daniel 5). And so on in many other places.

Since gold symbolized the goodness of love, therefore the Ark that contained the Law was overlaid inside and out with gold (Exodus 25:11). Therefore the mercy seat and the cherubim over the Ark were also of made of pure gold (Exodus 25:17-18).

[3] Since gold symbolized the goodness of love, silver the truth of wisdom, bronze the goodness of the natural love called charity, and iron the truth of faith, therefore people in ancient times called the succeeding periods of time from the most ancient period to the concluding one the golden, silver, bronze and iron ages. A similar symbolism is exhibited by the statue that Nebuchadnezzar saw in a dream, whose head was fine gold, its breast and arms silver, its belly and thighs bronze, its lower legs iron, and its feet part iron and part clay (Daniel 2:32-33). This symbolizes the succeeding states of the church in this world, from most ancient times to the present day. The state of the church today is described in this way:

As you saw iron mixed with miry clay, they will mingle with the seed of men; but they will not adhere to one another, just as iron does not mix with clay. (Daniel 2:43)

Iron symbolizes the truth of faith, as we have said, yet when there is no truth of faith, but faith without truth, then it is iron mixed with miry clay, the two of which do not bond together. The seed of men with which they will mingle symbolizes the truth in the Word. This is the state of the church today. What it will be hereafter is briefly described in Daniel 2:45, but at more length in chapter 7, verses 13-18, 27.

  
/ 962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.