¹ Tai ėmėsi darbo Becalelis, Oholiabas ir kiti sumanūs vyrai, kuriems Viešpats davė išminties ir supratimo, kaip padaryti įvairius reikmenis šventyklai pagal visus Viešpaties nurodymus.

² Mozė pasišaukė Becalelį, Oholiabą ir visus sumanius vyrus, kurie savo noru sutiko dirbti prie šventyklos darbų.

³ Mozė atidavė jiems visas aukas, kurias Izraelio vaikai atnešė šventyklos darbams. Tauta kas rytą vis dar nešė laisvos valios aukas.

⁴ Visi sumanūs vyrai, kurie darė šventyklos darbus, atėjo nuo savo darbų ir kalbėjo Mozei:

⁵ “Tauta aukoja daugiau negu reikia, kad įvykdytume šį Viešpaties įsakytą darbą”.

⁶ Tada Mozė liepė paskelbti, kad nei vyras, nei moteris nieko daugiau nebeaukotų šventyklos statybai. Tada žmonės nustojo aukoti,

⁷ nes visko, kas buvo sunešta, užteko visiems darbams padaryti ir dar liko.

⁸ Sumanūs vyrai, kurie darė palapinę, padarė iš plonos suktų siūlų drobės ir mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų dešimt uždangalų su išsiuvinėtais cherubų vaizdais.

⁹ Kiekvienas jų buvo dvidešimt aštuonių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio­visi uždangalai buvo vienodo dydžio.

¹⁰ Jie sujungė penkis uždangalus vieną su kitu ir likusius penkis sujungė vieną su kitu.

¹¹ Be to, padarė mėlynas kilpas vienam ir antram uždangalui,

¹² po penkiasdešimt kilpų, kad kilpos būtų viena prieš kitą ir uždangalai galėtų būti sukabinti.

¹³ Nuliejo taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis sukabino abu uždangalus taip, kad pasidarė viena palapinė.

¹⁴ Padarė ir vienuolika uždangalų iš ožkų plaukų palapinės viršui apdengti.

¹⁵ Kiekvienas uždangalas buvo trisdešimties uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio­visi vienuolika uždangalų buvo vienodo dydžio.

¹⁶ Penkis jų sujungė į vieną, kitus šešis taip pat sujungė.

¹⁷ Padarė penkiasdešimt kilpų vieno sujungto uždangalo šone ir penkiasdešimt kito šone, kad abu būtų galima sukabinti.

¹⁸ Taip pat padarė ir penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis būtų sukabinti abu sujungti uždangalai, kad susidarytų vienas uždangalas.

¹⁹ Dar padarė palapinės uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir uždangalą iš opšrų kailių.

²⁰ Iš akacijos medžio padarė lentas palapinei, kad jas būtų galima pastatyti.

²¹ Kiekviena lenta buvo dešimties uolekčių ilgio ir pusantros uolekties pločio.

²² Jos turėjo po du išsikišimus, kad vieną lentą su kita būtų galima sukabinti. Taip buvo padarytos visos palapinės lentos.

²³ Ir padarė lentas palapinei: dvidešimt lentų šonui, atgręžtam į pietus,

²⁴ su keturiasdešimt sidabrinių pakojų­kiekviena lenta turėjo po du pakojus savo apačioje.

²⁵ Taip pat į šiaurę atgręžtam šonui buvo padaryta dvidešimt lentų

²⁶ su keturiasdešimt sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.

²⁷ Palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padarė šešias lentas

²⁸ ir dvi lentas palapinės kampams iš abiejų pusių.

²⁹ Jos buvo sujungtos apačioje ir viršuje ir sudarė vieną sunėrimą. Taip jis padarė abiejuose kampuose.

³⁰ Ir buvo iš viso aštuonios lentos ir šešiolika sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.

³¹ Ir padarė užkaiščius iš akacijos medžio. Penkis užkaiščius vienos palapinės pusės lentoms,

³² penkis užkaiščius kitos palapinės pusės lentoms ir penkis užkaiščius palapinės galui vakarų pusėje.

³³ Ir padarė vidinį užkaištį, kuris eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.

³⁴ Aptraukė lentas auksu, nuliejo auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptraukė auksu.

³⁵ Padarė uždangą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėjo cherubus.

³⁶ Jai pakabinti padarė keturis stulpus iš akacijos medžio, aptrauktus auksu, su auksiniais kabliais ir sidabriniais pakojais.

³⁷ Palapinės įėjimui padarė užuolaidą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą,

³⁸ ir penkis stulpus su jų kabliais. Jų pagrindus ir skersinius aptraukė auksu, bet jų penki pakojai buvo variniai.

¹ Hear the word which Yahweh speaks to you, house of Israel!

² Thus says Yahweh, "Don't learn the way of the nations, and don't be dismayed at the signs of the sky; for the nations are dismayed at them.

³ For the customs of the peoples are vanity; for one cuts a tree out of the forest, the work of the hands of the workman with the axe.

⁴ They deck it with silver and with gold; they fasten it with nails and with hammers, that it not move.

⁵ They are like a palm tree, of turned work, and don't speak: they must be carried, because they can't go. Don't be afraid of them; for they can't do evil, neither is it in them to do good."

⁶ There is none like you, Yahweh; you are great, and your name is great in might.

⁷ Who should not fear you, King of the nations? For it appertains to you; because among all the wise men of the nations, and in all their royal estate, there is none like you.

⁸ But they are together brutish and foolish: the instruction of idols! it is but a stock.

⁹ There is silver beaten into plates, which is brought from Tarshish, and gold from Uphaz, the work of the artificer and of the hands of the goldsmith; blue and purple for their clothing; they are all the work of skillful men.

¹⁰ But Yahweh is the true God; he is the living God, and an everlasting King: at his wrath the earth trembles, and the nations are not able to withstand his indignation.

¹¹ You shall say this to them: The gods that have not made the heavens and the earth, these shall perish from the earth, and from under the heavens.

¹² He has made the earth by his power, he has established the world by his wisdom, and by his understanding has he stretched out the heavens:

¹³ when he utters his voice, there is a tumult of waters in the heavens, and he causes the vapors to ascend from the ends of the earth; he makes lightnings for the rain, and brings forth the wind out of his treasuries.

¹⁴ Every man is become brutish [and is] without knowledge; every goldsmith is disappointed by his engraved image; for his molten image is falsehood, and there is no breath in them.

¹⁵ They are vanity, a work of delusion: in the time of their visitation they shall perish.

¹⁶ The portion of Jacob is not like these; for he is the former of all things; and Israel is the tribe of his inheritance: Yahweh of Armies is his name.

¹⁷ Gather up your wares out of the land, you who live under siege.

¹⁸ For thus says Yahweh, Behold, I will sling out the inhabitants of the land at this time, and will distress them, that they may feel [it].

¹⁹ Woe is me because of my hurt! my wound is grievous: but I said, Truly this is [my] grief, and I must bear it.

²⁰ My tent is destroyed, and all my cords are broken: my children are gone forth from me, and they are no more: there is none to spread my tent any more, and to set up my curtains.

²¹ For the shepherds are become brutish, and have not inquired of Yahweh: therefore they have not prospered, and all their flocks are scattered.

²² The voice of news, behold, it comes, and a great commotion out of the north country, to make the cities of Judah a desolation, a dwelling place of jackals.

²³ Yahweh, I know that the way of man is not in himself: it is not in man who walks to direct his steps.

²⁴ Yahweh, correct me, but in measure: not in your anger, lest you bring me to nothing.

²⁵ Pour out your wrath on the nations that don't know you, and on the families that don't call on your name: for they have devoured Jacob, yes, they have devoured him and consumed him, and have laid waste his habitation.