Bible

 

Išėjimas 29

Studie

   

1 “Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,

2 neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.

3 Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.

4 Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.

5 Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

6 Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,

7 tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.

8 Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,

9 apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.

10 Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.

11 Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

12 Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.

13 Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.

14 Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.

15 Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

16 Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.

17 Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.

18 Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.

19 Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

20 Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.

21 Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.

22 Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,

23 vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,

24 ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.

25 Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.

26 Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.

27 Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.

28 Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.

29 Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.

30 Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.

31 Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.

32 Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.

33 Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.

34 O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.

35 Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos

36 ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.

37 Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.

38 Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­

39 vieną avinėlį rytą, antrą vakare.

40 Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.

41 Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

42 Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

43 Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

44 Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.

45 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.

46 Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 10090

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

10090. And it shall be to thee for a portion. That this signifies communication with those who are in truths Divine, is evident from the representation of Moses, who was to have the breast for a portion, as being the Lord as to Divine truth, thus the Divine truth which is from the Lord (see n. 6752, 7010, 7014, 9372); and from the signification of being “for a portion,” as being communication; for that which was given from the sacrifices to Moses, to Aaron, his sons, and the people, signified the communication of the holy Divine with them; and all communication is effected according to the quality of him who receives, thus according to the quality of the representation with those who received.

[2] The breast was given to Moses for a portion, and the hind quarter to Aaron (of which below), because the subject here treated of is the communication and appropriation of Divine truth and Divine good from the Lord in heaven and in the church; and there are two things which are received there, namely, Divine truth and Divine good, both from the Lord; Divine truth by those who are in the Lord’s spiritual kingdom, and Divine good by those who are in the celestial kingdom (see the places cited in n. 9277, 9684). Therefore the breast was given to Moses for a portion, and the hind quarter to Aaron, for by the “breast” is signified Divine truth in the Lord’s spiritual kingdom (n. 10087), and by the “hind quarter,” Divine good in the celestial kingdom (n. 10075); as also by the “breads in the basket,” which likewise were given to Aaron (see n. 10077). 10077).

[3] That Moses represented the Lord as to Divine truth, has been shown above; and that Aaron when inaugurated into the priesthood represented the Lord as to Divine good (n. 9806). That the breast was granted to Moses for a portion is evident in Leviticus, where also the inauguration of Aaron and his sons into the priesthood is treated of:

Moses took the breast, and waved it a wave-offering before Jehovah, of the ram of fillings, and it was to Moses for a portion, as Jehovah commanded Moses (Leviticus 8:29).

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 2089

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

2089. Twelve princes shall he beget. That this signifies the primary precepts which are of charity, is evident from the signification of “twelve,” as being all things of faith; and from the signification of “princes,” as being primary things. “King” and “princes” are mentioned in various parts of the Word; but in the internal sense they never signify king or princes, but the primary things of the matter in connection with which they are mentioned. (That “kings” signify truths in one complex has been already shown, n. 2015; also that “princes” are the primaries of truth, which are precepts, n. 1482.) Hence the angels-in fact the spiritual angels-are called “principalities,” because they are in truths. The term “princes” is predicated from the truths which are of charity; for, as before said (n. 1832), the spiritual, by means of the truths that appear to them as truths, receive charity from the Lord, and through this, conscience.

[2] That “twelve” signifies all the things of faith, has been hitherto unknown to the world; and yet whenever the number “twelve” occurs in the Word, whether in the historic or the prophetic part, it signifies nothing else. By the “twelve sons” of Jacob, and derivatively by the “twelve tribes” named from them, the same is signified; and also by the “twelve disciples” of the Lord. Each son of Jacob, and each of the twelve disciples, represented an essential and primary of faith. (What was represented by each son of Jacob, and so by each tribe, will of the Lord’s Divine mercy be told in what follows, where the sons of Jacob are treated of, Genesis 29 and 30.)

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.