Novokřesťanské studium Bible

Bible

 

Išėjimas 22

Studie

   

1 “Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.

2 Jei kas užklumpa vagį besilaužiantį ir suduoda jam taip, kad tas numiršta, jis nebaudžiamas už pralietą kraują.

3 Jei jis tai padarytų dienos metu, jis kaltinamas už pralietą kraują. Vagis privalo viską atlyginti. Jei jis nieko neturi, jį parduosite už vagystę.

4 Jei pas jį randamas dar gyvas pavogtas jautis ar avis, jis atlygins dvigubai.

5 Jei kas nugano lauką ar vynuogyną ir leidžia savo gyvulius ganytis svetimame lauke, tas privalo atlyginti geriausiu, kas yra jo paties lauke ar vynuogyne.

6 Jei ugnis išsiplečia ir apima erškėčius, ir sudega sustatyti pėdai ar tebeaugantys javai lauke, tai tas, kuris užkūrė ugnį, atlygina visą nuostolį.

7 Jei kas paveda savo artimui saugoti pinigus ar kitokius daiktus ir jie pavagiami iš jo namų, tai, suradus vagį, jis privalo dvigubai atlyginti.

8 Jei vagies nesuranda, namų savininką atvesite pas teisėjus, kad ištirtų, ar jis nepridėjo rankos prie savo artimo nuosavybės.

9 Kai kyla ginčas dėl nuosavybės: jaučio, asilo, avies, apsiausto ar dėl bet kokio kito pamesto daikto, apie kurį kitas tvirtina, kad tai jo,­abu privalo ateiti pas teisėjus. Kuris kaltas, privalo dvigubai atlyginti savo artimui.

10 Jei kas paveda savo artimui saugoti asilą, jautį, avį ar bet kokį gyvulį ir tas, niekam nematant, pastimpa, susižeidžia ar nuvaromas,

11 tas, kuris saugojo, turi prisiekti prieš Viešpatį, kad nepridėjo rankos prie artimo nuosavybės. Tada savininkas privalo sutikti su tuo ir jis neturės atlyginti nuostolio.

12 O jei bus pavogta iš jo, jis atlygins savininkui.

13 Jei gyvulį sudrasko žvėrys, jis privalo liekanas atgabenti įrodymui ir jam nereikės atlyginti už tai, kas sudraskyta.

14 Jei kas pasiskolina iš savo artimo ir tai sugadinama ar pastimpa, kai savininko nėra šalia, tai jis privalo atlyginti nuostolį.

15 Jei savininkas buvo šalia, atlyginti nereikia. Jei buvo išnuomota, reikia sumokėti tik už nuomą.

16 Jei kas suvedžioja mergaitę dar nesužadėtą, jis privalo ją vesti ir duoti jai kraitį.

17 Jei jos tėvas nesutinka jos išleisti už jo, tai jis sumokės tiek pinigų, kiek mokama kraičiui mergaitei.

18 Būrėjams neleisi gyviems išlikti.

19 Kas santykiauja su gyvuliu, turi būti baudžiamas mirtimi.

20 Kas aukoja kitiems dievams, o ne Viešpačiui, turi būti sunaikintas.

21 Ateivio neskriausi ir nespausi, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto šalyje.

22 Neskriauskite našlės ar našlaičio.

23 Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą.

24 Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais.

25 Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis.

26 Jei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos.

27 Nes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas.

28 Nekalbėk pikta prieš tautos teisėjus ir nekeik tautos vadovo.

29 Savo javų ir vaisių pirmienų nedelsk pristatyti. Pirmagimį savo sūnų atiduosi man.

30 Taip pat pasielgsi su savo jaučiais ir avimis. Septynias dienas jis pasiliks prie savo motinos, aštuntąją dieną atiduosi jį man.

31 Jūs būsite šventi žmonės man, ir žvėries sudraskyto gyvulio nevalgysite; šuniui jį numeskite”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Explained # 28

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 1232  
  

28. The Firstborn from the dead, signifies from whom is all good in heaven. This is evident from the signification of the "firstborn," as being, in reference to the Lord, Divine good in heaven, thus all good there. The "firstborn" signifies this, because by generations, in general and in particular, spiritual generations are signified, which are the generations of good and truth or of love and faith; from this it is, that by "father," "mother," "sons," "daughters," "sons-in-law," "daughters-in-law," and "son's sons," are signified goods and truths which generate and are generated in their order (Arcana Coelestia 10490), for in heaven there are no other nativities. This being so, by "firstborn" is not meant the firstborn, but the good of heaven and of the church, because this is in the first place. And since it is the Lord from whom all good in heaven is, He is called the "Firstborn." He is called "the Firstborn from the dead," because, when He arose from the dead, He made His Human to be Divine good by union with the Divine that was in Him from conception.

[2] This is why He is called "the Firstborn from the dead," and says of Himself in David:

I will make Him the Firstborn, high above the kings of the earth (Psalms 89:27).

What is meant by His being "high above the kings of the earth" will be seen in a subsequent article.

(That the Lord, when He departed from the world, made His Human Divine good, see Arcana Coelestia 3194, 3210, 6864, 7499, 8724, 9199, 10076; thus that He came forth from the Father and returned to the Father, n. 3194, 3210; and that after the union, the Divine truth, which is the Comforter, the Spirit of Truth, proceeds from Him, n. 3704, 3712, 3969, 4577, 5704, 7499, 8127, 8241, 9199, 9398, 9407. But this arcanum may be seen more fully explained in the small work on The Doctrine of the New Jerusalem 293-295; and in the passages there cited from the Arcana Coelestia 303-305.)

As the Lord in respect to the Divine Human is called "the Firstborn," for the reason that all good proceeds from Him, so all the firstborn in the Israelitish church were holy to Jehovah; so also the Levites were received in place of all the firstborn in Israel; for by the sons of Levi were represented those of the church who are in the good of charity: therefore also a double portion of inheritance was allotted to the firstborn; all this for the reason that the firstborn signified the good that is from the Lord, and in the highest sense, the Lord Himself in respect to the Divine Human from which is all good. For all things that were commanded in the Israelitish church were representative of Divine things, spiritual and celestial.

[3] That all the firstborn in the Israelitish church were holy to Jehovah appears from Moses, in the following passages:

Sanctify unto Me all the firstborn, whatsoever openeth the womb among the sons of Israel, both of man and of beast: it is Mine (Exodus 13:2).

Thou shalt cause to pass over unto Jehovah all that openeth the womb, and every firstling that cometh of a beast, as many as thou hast, the males shall be Jehovah's (Exodus 13:12).

Thou shalt not delay to offer the firstfruits of thy produce, and the firstfruits of thy wine. The firstborn of thy sons shalt thou give unto Me. Likewise shalt thou do with thine oxen and with thy sheep; seven days it shall be with its dam: on the eighth day thou shalt give it Me. And ye shall be men of holiness unto Me (Exodus 22:29-31).

They were to give also the firstborn of beasts, because these, too, were representative; and because they represented they were also made use of in burnt-offerings and sacrifices.

(What the various beasts in these services represented, see Arcana Coelestia 1823, 3519, 9280, 9980, 10042. Why the Levites were accepted in place of all the firstborn in Israel, see Numbers 3:12, 13, 41, 45; 8:15-20, was, as was said above, because the "sons of Levi" represented, and therefore signified, the good of charity, and "Levi," in the highest sense, signified the Lord as to that good, see Arcana Coelestia 3875, 3877, 4497, 4502, 4503, 10017. A double portion of the inheritance was given to the firstborn, Deuteronomy 21:17, because a "double portion" signified the good of love, Arcana Coelestia 720, 1686, 5194, 8423)

  
/ 1232  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org