Bible

 

Išėjimas 18

Studie

   

1 Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.

2 Tai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ciporą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal,

3 ir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Geršomas, nes jis sakė: “Buvau ateivis svetimoje šalyje”,

4 o kito Eliezeras, nes sakė: “Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo”.

5 Ir Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno.

6 Jetras pranešė Mozei: “Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!”

7 Tada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę.

8 Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo.

9 Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių,

10 ir tarė: “Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės.

11 Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi”.

12 Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje.

13 Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro.

14 Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: “Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?”

15 Mozė atsakė: “Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų.

16 Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus”.

17 Mozės uošvis atsakė: “Negerai darai!

18 Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo.

19 Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui.

20 Mokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti.

21 Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

22 ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi.

23 Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje”.

24 Mozė paklausė savo uošvio patarimo.

25 Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.

26 Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys.

27 Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 8732

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

8732. 'And he went his way to his own land' means to the Divine Himself. This is clear from the meaning of 'going to his own land' as to the former state, that is, to the Divine. Furthermore 'land' in the internal sense means the Church and also heaven, so that in the highest sense it means the Divine. As regards the meaning of 'land' in the internal sense as the Church, and so also the Lord's kingdom in heaven, see 566, 662, 1066, 1067, 1733, 1850, 2117, 2118, 2928, 3355, 4447, 4535, 5577, 8011. But as regards the meaning of 'land' in the highest sense as the Divine, the explanation for this is that 'Jethro' represented Divine Good, thus the Divine Himself; and going back to the Divine cannot be expressed in the historical narrative of the literal sense in any other way than by the words, 'going to his own land'. For spiritual meanings in the Word adapt themselves to whatever is being represented; yet the meaning which belongs properly to a word still remains. This is so with the meaning of 'land'. Its proper meaning is the Church, the reason for this being that those in heaven do not think of a land when 'land' is referred to in the Word; rather they think of the spiritual state of the nation in that land and so of religion as it exists there. When therefore a land where the Church exists is referred to they think of the Church there; along with the Church they also think of the Lord's kingdom, and consequently of heaven; and along with heaven they also think of the Divine there. But when the thing represented has all to do with some holy reality existing in the Church or in heaven, then that reality is to be understood by 'land' - such as love, charity, good, or faith. From this it is evident that the proper meaning of that word still remains. When for example good is meant, or love, or charity, its overall meaning as the Church still remains; for those virtues are the essential characteristics of the Church, and cause it to be the Church.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.