Bible

 

Išėjimas 15

Studie

   

1 Tada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui šią giesmę: “Giedosiu Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo! Jis žirgą ir raitelį įmetė į jūrą.

2 Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.

3 Viešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas.

4 Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino audonojoje jūroje.

5 Gelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo.

6 Tavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą.

7 Savo šlovės didybe Tu parbloškei tuos, kurie kėlėsi prieš Tave. Tu siuntei savo rūstybę, kuri suėdė juos kaip ražienas.

8 Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje.

9 Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą­juos sunaikins mano ranka!’

10 Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!

11 Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?

12 Tu ištiesei savo dešinę­juos prarijo žemė.

13 Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.

14 Išgirs tautos ir sudrebės, baimė apims filistinus.

15 Nusigąs ir Edomo kunigaikščiai. Moabo galinguosius apims drebulys. Neteks jėgų visi Kanaano gyventojai.

16 Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai.

17 Tu įvesi juos ir pasodinsi savo paveldėjimo kalne, į vietą, kurią Tu, Viešpatie, pasirinkai, kad gyventum, į šventyklą, kurią padarė Tavo rankos.

18 Viešpats karaliaus per amžius!”

19 Faraono žirgams, kovos vežimams ir raiteliams įėjus į jūrą, Viešpats užliejo juos vandenimis, o izraelitai perėjo sausu jūros dugnu.

20 Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko.

21 Mirjama pritardama giedojo: “Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą”.

22 Mozė vedė Izraelį nuo audonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.

23 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.

24 Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: “Ką gersime?”

25 Jis šaukėsi Viešpaties. Viešpats parodė jam medį, kurį įmetus į vandenį, vanduo tapo saldus. Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.

26 Jis sakė: “Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas”.

27 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 8331

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

8331. Jehovah shall reign forever and to eternity. That this signifies that the Lord alone is the Lord of heaven and earth, is evident from the fact that of Jehovah, that is, of the Lord, it can be said that “He shall reign forever and to eternity;” and of the angels, that they shall indeed reign, but from the Lord; thus it is still the Lord alone who reigns through them. It was customary with the ancients who were of the church to say, “God reigns,” also “God shall reign eternally,” by which was signified that it is well with the church, because then good and truth from the Divine are there; in general by this was signified that Jehovah is the only God; and they who were instructed about the advent of the Lord, signified by it that the Lord is the only Lord of heaven and earth. As in the church among the ancients it was customary to say “God shall reign,” therefore in David some Psalms are inscribed with the words “Jehovah shall reign” (see Ps (Psalm 93:1). 93:1; 97:1; 99:1). And in these passages:

Jehovah shall reign eternally, thy God, O Zion, unto generation and generation. Hallelujah! (Psalms 146:10).

How delightful upon the mountains are the feet of Him that bringeth good tidings! that saith to Zion, Thy God shall reign! (Isaiah 52:7);

speaking of the Lord.

In John:

The kingdoms of the world are become the kingdoms of our Lord, and of His Christ, and He shall reign for ages of ages (Revelation 11:15).

I heard the voice of one saying, Hallelujah! for the Lord God reigneth (Revelation 19:6).

From these passages also it is evident that these words were words of joy, whence the exclamation, “Hallelujah!” and therefore it is said, “How delightful are the feet of Him that bringeth good tidings, that saith, Thy God reigneth!” That the Lord is the Lord of heaven and earth is evident in Matthew:

Jesus said unto the disciples, All power hath been given unto Me in heaven and on earth (28:18).

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.