¹ “Šitie yra įsakymai, nuostatai ir paliepimai, kurių Viešpats, jūsų Dievas, įsakė jus mokyti, kad juos vykdytumėte žemėje, kurią užimsite;

² kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai per visas savo dienas bijotumėte Viešpaties, savo Dievo, ir laikytumėtės visų Jo paliepimų bei įsakymų, kuriuos jums skelbiu, ir ilgai gyventumėte.

³ Klausyk, Izraeli, ir rūpestingai vykdyk, ką Viešpats įsako; tuomet tau gerai seksis ir tu labai išsiplėsi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, pažadėjo tau, pienu ir medumi plūstančioje šalyje.

⁴ Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas!

⁵ Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.

⁶ Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje;

⁷ mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.

⁸ Prisitvirtink juos kaip ženklą prie savo rankos ir prie kaktos;

⁹ užrašyk juos ant durų staktų ir savo kiemo vartų.

¹⁰ Kai Viešpats, tavo Dievas, įves tave į žemę, kurią pažadėjo tavo tėvams, Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, tu gausi didelius ir gerus miestus, kurių nestatei,

¹¹ namus pilnus visokių gėrybių, kurių nekaupei, šulinius, kurių nekasei, vynuogynus ir alyvmedžių sodus, kurių nesodinai. Kai tu valgysi ir pasisotinsi,

¹² saugokis, kad nepamirštum Viešpaties, kuris tave išvedė iš Egipto žemės, iš vergijos namų.

¹³ Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk ir Jo vardu prisiek.

¹⁴ Negarbink dievų svetimų tautų, kurios gyvena aplink jus,

¹⁵ nes Viešpats, tavo Dievas, kuris yra tarp jūsų, yra pavydus Dievas; kad Viešpaties, tavo Dievo, pyktis neužsidegtų prieš tave ir Jis neišnaikintų tavęs nuo žemės paviršiaus.

¹⁶ Negundykite Viešpaties, savo Dievo, kaip gundėte Jį Masoje.

¹⁷ Uoliai vykdykite Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, paliepimus ir įstatymus, kuriuos Jis tau davė.

¹⁸ Daryk tai, kas gera ir teisinga Viešpaties akivaizdoje, kad tau gerai sektųsi ir užėmęs paveldėtum gerąją žemę, apie kurią Viešpats prisiekė tavo tėvams,

¹⁹ kad išvarys visus tavo priešus iš tavo akivaizdos, kaip Viešpats kalbėjo.

²⁰ Kai tavo sūnus ateityje klaus: ‘Ką reiškia Viešpaties, mūsų Dievo, duoti paliepimai, įstatymai ir įsakymai?’,

²¹ jam atsakyk: ‘Buvome Egipte faraono vergai; Viešpats mus išvedė iš Egipto galinga ranka.

²² Jis darė Egipte mūsų akyse didelius ir baisius ženklus bei stebuklus prieš faraoną ir visus jo namus.

²³ Jis mus iš ten išvedė, kad nuvestų į kraštą, kurį pažadėjo mūsų tėvams.

²⁴ Viešpats mums įsakė vykdyti šituos įstatymus ir bijoti Viešpaties, mūsų Dievo, kad mums visuomet gerai sektųsi ir kad Jis saugotų mūsų gyvybę, kaip tai yra šiandien.

²⁵ Tai bus mūsų teisumas, jei laikysime ir vykdysime visus šiuos įsakymus Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kaip Jis mums įsakė’ ”.

⁴⁹ Your fathers ate the manna in the wilderness, and they died.

⁵⁰ This is the bread which comes down out of heaven, that anyone may eat of it and not die.

⁵¹ I am the living bread which came down out of heaven. If anyone eats of this bread, he will live forever. Yes, the bread which I will give for the life of the world is my flesh."

⁵² The Jews therefore contended with one another, saying, "How can this man give us his flesh to eat?"

⁵³ Jesus therefore said to them, "Most certainly I tell you, unless you eat the flesh of the Son of Man and drink his blood, you don't have life in yourselves.

⁵⁴ He who eats my flesh and drinks my blood has eternal life, and I will raise him up at the last day.

⁵⁵ For my flesh is food indeed, and my blood is drink indeed.

⁵⁶ He who eats my flesh and drinks my blood lives in me, and I in him.

⁵⁷ As the living Father sent me, and I live because of the Father; so he who feeds on me, he will also live because of me.

⁵⁸ This is the bread which came down out of heaven--not as our fathers ate the manna, and died. He who eats this bread will live forever."