¹ Palaiminimo žodžiai, kuriais Mozė, Dievo vyras, laimino izraelitus prieš mirdamas:

² “Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje­įstatymo liepsna.

³ Jis myli savo tautą, visi šventieji priklauso Jam, jie atsisėdo prie Jo kojų, kad išgirstų Jo žodžius.

⁴ Mozė paskelbė įstatymą Jokūbo palikuonims.

⁵ Jis buvo Ješurūno karaliumi, kai susirinko tautos vadai ir Izraelio giminės.

⁶ Tegyvena ubenas, tedaugėja jo palikuonių”.

⁷ Palaiminimas Judui: “Viešpatie, išgirsk Judo balsą, atvesk jį pas savo tautą ir padėk jam kovoje su priešais”.

⁸ Apie Levį jis tarė: “Tavo Tumimas ir Urimas tebūna su šventuoju, kurį išbandei Masoje ir su kuriuo kovojai prie Meribos vandenų.

⁹ Jis sakė savo tėvui ir motinai: ‘Nepažįstu jūsų’, o savo broliams: ‘Nežinau jūsų’, ir atstūmė savo vaikus. Jis laikėsi Viešpaties žodžio ir sandoros.

¹⁰ Jis mokys Tavo įsakymų Jokūbą ir įstatymų Izraelį, aukos smilkalus Tavo garbei ir deginamąją auką ant Tavo aukuro.

¹¹ Viešpatie, palaimink jo turtą ir priimk jo darbą. Gink jį nuo priešų, kurie jo nekenčia”.

¹² Benjaminui jis tarė: “Tu, Viešpaties mylimasis, gyvensi Jo globoje. Jis apsaugos tave visuomet, ir tu ilsėsies Jo glėbyje”.

¹³ Apie Juozapą jis tarė: “Jo žemę Viešpats laimins dovanomis iš dangaus, rasa, trykštančiais šaltiniais,

¹⁴ saulėje nunokusiais geriausiais vaisiais,

¹⁵ vaisiais nuo senųjų kalnų viršūnių ir amžinųjų kalvų

¹⁶ ir žemės geriausiu derliumi. Jis bus palaimintas Apsireiškusiojo krūme. Palaiminimai teužgriūna ant Juozapo galvos, ant galvos to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.

¹⁷ Jis yra stiprus kaip jautis, jo ragai lyg stumbro, kuriais jis pasieks tautas iki žemės pakraščių. Manaso tūkstančiai ir Efraimo tūkstančių tūkstančiai”.

¹⁸ Zabulonui jis tarė: “Džiaukis, Zabulonai, prekyba, o tu, Isacharai, turtais savame krašte.

¹⁹ Jie kvies tautas į kalną ir ten aukos teisingumo aukas. Jie praturtės iš jūros ir jos krantų”.

²⁰ Apie Gadą jis pasakė: “Palaimintas tas, kuris padėjo Gadui įsigyti žemės plotus; jis kaip liūtas ilsisi, sutraiškydamas ir ranką, ir galvą.

²¹ Jis, pasinaudojęs pirmenybe, pasiėmė geriausią žemę kaip tos giminės vadas. Su tautos vadais jis įvykdė Viešpaties įsakymus ir įstatymus, duotus Izraeliui”.

²² Danui jis tarė: “Danas kaip jaunas liūtas iššoka iš Bašano”.

²³ Neftaliui jis sakė: “Neftalis džiaugsis gerove ir Viešpaties palaiminimais; jis paveldės vakarus ir pietus”.

²⁴ Ašerui jis tarė: “Palaimintas Ašeras sūnumis. Jis bus brolių mylimas ir jo žemėse bus daug alyvmedžių.

²⁵ Geležies ir vario užkaiščiai saugos jo miestus. Jo gyvenimas bus saugus”.

²⁶ “Nėra lygių Ješurūno Dievui. Iš dangaus Jis teikia tau pagalbą. Jo didybė pasireiškia aukštybėse.

²⁷ Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos­tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį.

²⁸ Izraelis gyvens saugiai, Jokūbo šaltinis bus geroje, kviečių ir vyno žemėje; Jo dangūs siųs rasą.

²⁹ Laimingas tu, Izraeli! Kas prilygs tau? Tauta, išgelbėta Viešpaties. Jis tavo apsaugos skydas ir didybės kardas. Tavo priešai pasiduos tau, o tu mindžiosi jų sprandus”.

¹ Then he cried in my ears with a loud voice, saying, Cause those who are in charge of the city to draw near, every man with his destroying weapon in his hand.

² Behold, six men came from the way of the upper gate, which lies toward the north, every man with his slaughter weapon in his hand; and one man in the midst of them clothed in linen, with a writer's inkhorn by his side. They went in, and stood beside the bronze altar.

³ The glory of the God of Israel was gone up from the cherub, whereupon it was, to the threshold of the house: and he called to the man clothed in linen, who had the writer's inkhorn by his side.

⁴ Yahweh said to him, Go through the midst of the city, through the midst of Jerusalem, and set a mark on the foreheads of the men that sigh and that cry over all the abominations that are done in its midst.

⁵ To the others he said in my hearing, Go through the city after him, and strike: don't let your eye spare, neither have pity;

⁶ kill utterly the old man, the young man and the virgin, and little children and women; but don't come near any man on whom is the mark: and begin at my sanctuary. Then they began at the old men that were before the house.

⁷ He said to them, Defile the house, and fill the courts with the slain. Go forth! They went forth, and struck in the city.

⁸ It happened, while they were smiting, and I was left, that I fell on my face, and cried, and said, Ah Lord Yahweh! will you destroy all the residue of Israel in your pouring out of your wrath on Jerusalem?

⁹ Then he said to me, The iniquity of the house of Israel and Judah is exceedingly great, and the land is full of blood, and the city full of perversion: for they say, Yahweh has forsaken the land, and Yahweh doesn't see.

¹⁰ As for me also, my eye shall not spare, neither will I have pity, but I will bring their way on their head.

¹¹ Behold, the man clothed in linen, who had the inkhorn by his side, reported the matter, saying, I have done as you have commanded me.