Bible

 

Danielius 6

Studie

   

1 Darijus nusprendė paskirti karalystėje šimtą dvidešimt vietininkų, kurie būtų paskirstyti po visą karalystę,

2 ir tris jų valdovus, tarp kurių buvo Danielius. Vietininkai turėjo jiems atsiskaityti, kad nebūtų padaryta žalos karalystei.

3 Danielius buvo pranašesnis už visus valdovus ir vietininkus, nes nepaprasta dvasia buvo jame. Karalius galvojo paskirti jį visos karalystės valdovu.

4 Valdovai ir vietininkai ieškojo priežasties Danielių apkaltinti karalystės reikaluose, bet jie nerado jokios priežasties nė kaltės, nes jis buvo ištikimas. Jokio apsileidimo nė kaltės nebuvo surasta jame.

5 Tie vyrai kalbėjo: “Mes nerasime jokios priežasties apkaltinti Danielių, nebent kuo nors iš jo Dievo įstatymo”.

6 Valdovai ir vietininkai, susirinkę pas karalių, tarė: “Karaliau Darijau, gyvuok per amžius!

7 Visi karalystės vietininkai, valdovai, kunigaikščiai, patarėjai ir valdytojai susitarė prašyti karaliaus išleisti nutarimą ir jį patvirtinti, kad kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų prašys ko nors iš bet kokio dievo ar žmogaus, o ne iš tavęs, karaliau, būtų įmestas į liūtų duobę!

8 Karaliau, išleisk nutarimą ir pasirašyk jį, kad jis nebūtų pakeistas ar atšauktas pagal medų ir persų įstatymą”.

9 Karalius Darijus išleido nutarimą ir pasirašė.

10 Kai Danielius sužinojo, kad toks nutarimas pasirašytas, parėjo į savo namus. Aukštutiniame kambaryje langai buvo atidengti į Jeruzalės pusę ir tris kartus per dieną jis atsiklaupęs melsdavosi ir dėkodavo savo Dievui, kaip ir anksčiau darydavo.

11 Tada šitie vyrai susirinko ir rado Danielių, besimeldžiantį ir beprašantį savo Dievą.

12 Atėję pas karalių, jie sakė: “Ar nepaskelbei raštu nutarimo, kad kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų ko nors prašys iš bet kokio dievo ar žmogaus, o ne iš tavęs, karaliau, būtų įmestas į liūtų duobę?” Karalius atsakė: “Tas nutarimas yra tvirtas kaip medų ir persų įstatymas, kuris yra neatšaukiamas!”

13 Jie atsiliepė ir tarė: “Danielius, vienas iš Judo tremtinių, nepaiso tavęs, karaliau, nė tavo nutarimo, kurį pasirašei. Jis tris kartus per dieną meldžiasi!”

14 Karaliui jų žodžiai labai nepatiko. Jis nusprendė išgelbėti Danielių ir ligi saulės laidos stengėsi jį išvaduoti.

15 Tuomet tie vyrai, vėl nuėję pas karalių, tarė jam: “Karaliau, žinok, jog pagal medų ir persų įstatymą kiekvienas sprendimas ir nutarimas, patvirtintas karaliaus, yra nepakeičiamas!”

16 Tada karalius įsakė atvesti Danielių ir įmesti jį į liūtų duobę. Ir karalius tarė Danieliui: “Tavo Dievas, kuriam nepaliaudamas tarnauji, išgelbės tave!”

17 Buvo atgabentas akmuo ir užristas ant duobės angos. Karalius jį užantspaudavo savo ir didžiūnų žiedais, kad nuosprendis Danieliui nebūtų pakeistas.

18 Po to karalius grįžo į savo rūmus ir praleido naktį pasninkaudamas. Jis nepasikvietė muzikantų ir nemiegojo visą naktį.

19 Auštant karalius atsikėlė ir nuskubėjo prie liūtų duobės.

20 Artėdamas prie duobės, jis šaukė verksmingu balsu: “Danieliau! Gyvojo Dievo tarne! Ar tavo Dievas, kuriam nepaliaudamas tarnauji, galėjo tave išgelbėti iš liūtų?”

21 Danielius atsiliepė: “Karaliau, gyvuok per amžius!

22 Mano Dievas atsiuntė angelą, kuris užčiaupė liūtų nasrus, ir jie nesužeidė manęs, nes Jo akivaizdoje buvau nekaltas. Taip pat ir tau, karaliau, nepadariau jokio nusikaltimo”.

23 Karalius labai apsidžiaugė ir įsakė ištraukti Danielių iš duobės. Danielių ištraukus iš duobės, nebuvo rasta ant jo jokio sužeidimo, nes jis tikėjo savo Dievu.

24 Karalius įsakė atvesti anuos vyrus, kurie įskundė Danielių, ir įmesti į liūtų duobę juos, jų vaikus ir žmonas. Dar nepasiekę duobės dugno, jie buvo liūtų pačiupti ir jų kaulai buvo sutriuškinti.

25 Po to karalius Darijus parašė visų kalbų tautoms ir giminėms, kurios gyveno visoje žemėje: “ amybė tepadaugėja jums!

26 Aš išleidžiu nutarimą, kad visose mano karalystės valdose žmonės gerbtų ir bijotų Danieliaus Dievo, nes Jis yra gyvas Dievas, pasiliekąs per amžius. Jo karalystė nesunaikinama ir valdžia amžina!

27 Jis gelbsti ir išlaisvina, daro ženklus bei stebuklus danguje ir žemėje. Jis išgelbėjo Danielių iš liūtų nasrų!”

28 Danieliui sekėsi Darijaus ir Kyro, perso, karaliavimo metu.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 10412

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

10412. 'And Aaron made a proclamation and said, Tomorrow there will be a feast to Jehovah' means that this is the really essential thing of the Church which is to be celebrated and the truly Divine reality that is to be worshipped unceasingly. This is clear from the meaning of 'a feast' as the inclusion of celebration within the Church's worship, for feast days were times of celebration, so that 'proclaiming a feast' means the essential thing of the Church which is to be celebrated - the Divine essential reality that is to be worshipped being meant by the declaration that this feast was called 'a feast to Jehovah'; and from the meaning of 'tomorrow' as that which is eternal and unceasing, dealt with in 3998, 7140, 9939.

[2] Those furthermore whose interest lies in external things and not in what is internal wish to be worshipped as a god and to have what is theirs venerated as something Divine, so far as their fear of the common people will let them. From this one may deduce that at heart they refuse to recognize the Divine and are constantly yearning to rise to higher positions, and so far as nothing stands in their way to the highest, and so finally to the throne of God, as is plainly evident from those meant in the Word by Babel, who take all power in heaven and on earth away from the Lord and ascribe it to themselves. For they open heaven and close it just as they please. The fact that this is what they are like is clear in Isaiah,

You will declare this parable about the king of Babel, Hell beneath has been stirred up on account of you. How have you fallen from heaven, O Lucifer? You have been cut down to the earth, you have been weakened below the nations. And you said in your heart, I will go up the heavens, above the stars of God I will raise my throne, and I will sit on the mount of assembly; I will go up above the heights of the clouds, I will make myself like the Most High. But yet you have been sent down to hell. Isaiah 14:4, 9, 12-15.

[3] Also the king of Babel commanded that he should be worshipped as a god, as is clear in Daniel 6. 'Babel' is used to mean those who are outwardly holy but inwardly unholy, thus those who employ the holy things of the Church as means to the end that they themselves may be worshipped as gods. This also is what all those people do who by using the holy things of the Church as the means strive to rise to eminent positions over others and greater wealthiness than others as ends in themselves. Such people are just the same in the next life. There as well they refuse at heart to recognize the Divine and endeavour by means of unmentionable tricks to make themselves gods. They place themselves high up on mountains, proclaiming and adoring one of their number as a god. But when they engage in that unholy worship the mountain splits apart to reveal a deep chasm which swallows them up, and in this way they are thrown down into hell. I have been allowed several times to see that this is so.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.