¹ Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: štai pintinė prinokusių vaisių.

² Jis klausė: “Amosai, ką matai?” Aš atsakiau: “Pintinę prinokusių vaisų”. Tada Viešpats tarė man: “Atėjo galas mano tautai, Izraeliui; daugiau jos nebepasigailėsiu.

³ Giesmės šventykloje virs raudojimu,­sako Viešpats Dievas.­Bus gausu lavonų, juos išmes tylėdami”.

⁴ Klausykite, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus,

⁵ sakydami: “Kada baigsis jaunas mėnulis ir galėsime parduoti javus? Kada baigsis sabatas ir galėsime pasiūlyti kviečius? Kada galėsime sumažinti saiką, padidinti svorį ir apgaudinėti neteisingomis svarstyklėmis?

⁶ Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį už porą sandalų, pelus parduosime kviečių vietoje”.

⁷ Viešpats prisiekė Jokūbo pasididžiavimu: “Niekados nepamiršiu jų darbų!”

⁸ Ar dėl to neturėtų sudrebėti žemė ir liūdėti visi jos gyventojai? Ji pakils, patvins ir vėl atslūgs kaip Egipto upė.

⁹ Viešpats Dievas sako: “Ir atsitiks tą dieną, kad saulė nusileis vidudienį ir šviesi diena taps naktimi.

¹⁰ Aš paversiu jūsų iškilmes į gedulą, giesmes į raudas. Užvilksiu visiems ašutines, plikai nuskusiu galvas, padarysiu jus lyg gedinčius vienintelio sūnaus. Jūsų galas bus karti diena.

¹¹ Ateina dienos,­sako Viešpats,­ kai Aš siųsiu badą šaliai: ne duonos badą ir ne vandens troškulį, bet Viešpaties žodžio.

¹² Tada jie klajos nuo jūros iki jūros ir lakstys nuo šiaurės iki rytų, ieškodami Viešpaties žodžio, bet neras.

¹³ Tą dieną alps iš troškulio gražios mergaitės ir jaunuoliai,

¹⁴ kurie prisiekia Samarijos nuodėme ir sako: ‘Tikrai gyvas dievas Dano mieste ir išgelbėtojas Beer Šeboje!’ Jie kris ir nebeatsikels”.

¹ Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

² Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

³ Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

⁴ Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

⁵ Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

⁶ Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

⁷ Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

⁸ Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

⁹ Kas gali sakyti: “Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?

¹⁰ Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

¹¹ Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

¹² Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

¹³ Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

¹⁴ Pirkėjas sako: “Niekam tikę, niekam tikę!”, o nuėjęs savo keliu giriasi.

¹⁵ Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

¹⁶ Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

¹⁷ Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

¹⁸ Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

¹⁹ Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

²⁰ Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

²¹ Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

²² Nesakyk: “Atlyginsiu už pikta”. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

²³ Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

²⁴ Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

²⁵ Spąstai žmogui­padaryti įžadą, o po to galvoti.

²⁶ Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

²⁷ Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

²⁸ Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

²⁹ Jaunuolių garbė­jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

³⁰ Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.