¹ Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: karaliaus pievas nušienavus, pradėjus želti vėlyvai žolei, Jis pasiuntė skėrių pulkus.

² Kai jie visiškai nuėdė žolę krašte, aš sakiau: “Viešpatie Dieve, meldžiu, atleisk! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas”.

³ Viešpats gailėjosi dėl to. “Taip neįvyks”,­tarė Viešpats.

⁴ Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Jis bausmei pašaukė ugnies liepsną, ta prarijo didžiąją gelmę ir buvo bepraryjanti kraštą.

⁵ Tada tariau: “Viešpatie Dieve, meldžiu, liaukis! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas”.

⁶ Viešpats gailėjosi dėl to. “Taip irgi neįvyks”,­tarė Viešpats Dievas.

⁷ Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Viešpats stovėjo ant mūrinės sienos ir laikė rankoje svambalą.

⁸ Viešpats klausė manęs: “Amosai, ką matai?” Aš atsakiau: “Svambalą”. Tada Viešpats tarė: “Aš dedu svambalą prie tavo tautos, Izraelio namų; daugiau nebepasigailėsiu jų.

⁹ Izaoko aukštumos ir Izraelio šventyklos bus sunaikintos. Aš pakelsiu kardą prieš Jeroboamo namus”.

¹⁰ Tada Betelio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui tokią žinią: “Amosas ruošia prieš tave sąmokslą Izraelyje, kraštas nebegali pakelti jo kalbų,

¹¹ nes Amosas sako: ‘Jeroboamas mirs nuo kardo, o Izraelis eis į nelaisvę, toli nuo savo krašto’ ”.

¹² Po to Amacija tarė Amosui: “ egėtojau, bėk į Judo šalį, valgyk ten duoną ir pranašauk.

¹³ Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes čia yra karaliaus šventykla ir karališki namai”.

¹⁴ Amosas atsakė Amacijai: “Aš ne pranašas ir ne pranašo sūnus. Aš esu piemuo ir auginu šilkmedžius.

¹⁵ Tačiau Viešpats, paėmęs mane nuo bandos, tarė: ‘Eik, pranašauk mano tautai, Izraeliui!’

¹⁶ Dabar klausyk Viešpaties žodžio. Tu sakai: ‘Nepranašauk prieš Izraelį ir nekalbėk prieš Izaoko namus!’

¹⁷ Todėl taip sako Viešpats: ‘Tavo žmona paleistuvaus mieste, sūnūs ir dukterys žus nuo kardo, tavo žemę išdalins, o tu pats mirsi pagonių krašte. Izraelis tikrai bus išvarytas į nelaisvę iš savo krašto’ ”.