Bible

 

2 Samuelis 9

Studie

   

1 Ir Dovydas sakė: “Ar yra išlikęs kas nors iš Sauliaus namų, kuriam aš galėčiau parodyti gerumą dėl Jehonatano?”

2 Iš Sauliaus namų buvo tarnas, vardu Ciba. Jis buvo pašauktas pas Dovydą, ir karalius klausė: “Ar tu esi Ciba?” Tas atsakė: “Taip, tavo tarnas”.

3 Karalius klausė: “Ar išliko kas nors iš Sauliaus namų, kuriam galėčiau parodyti Dievo gerumą?” Ciba atsakė: “Yra raišas Jehonatano sūnus”.

4 Karalius vėl klausė jo: “Kur jis yra?” Ciba atsakė: “Jis gyvena Amielio sūnaus Machyro namuose, Lo Debare”.

5 Karalius Dovydas pasiuntė ir parsigabeno jį iš Lo Debaro, iš Amielio sūnaus Machyro namų.

6 Sauliaus sūnaus Jehonatano sūnus Mefi Bošetas, įėjęs pas Dovydą, puolė veidu į žemę ir nusilenkė. Dovydas tarė: “Mefi Bošetai!” Tas atsakė: “Štai tavo tarnas”.

7 Ir Dovydas kalbėjo jam: “Nebijok, aš tau būsiu geras dėl tavo tėvo Jehonatano ir sugrąžinsiu tau visas tavo tėvo Sauliaus žemes. Tu visada valgysi prie mano stalo”.

8 Mefi Bošetas nusilenkė ir tarė: “Kas yra tavo tarnas, kad tu atkreipei savo dėmesį į tokį pastipusį šunį kaip aš?”

9 Karalius pasišaukė Sauliaus tarną Cibą ir jam tarė: “Visa, kas priklausė Sauliui ir jo namams, atidaviau tavo valdovo sūnui.

10 Dirbk jo žemę su savo sūnumis ir tarnais bei nuimk derlių, kad tavo valdovo sūnus turėtų maisto, o tavo valdovo sūnus Mefi Bošetas visada valgys prie mano stalo”. Ciba turėjo penkiolika sūnų ir dvidešimt tarnų.

11 Jis atsakė karaliui: “Kaip tu, karaliau, įsakei savo tarnui, taip tavo tarnas padarys”. Mefi Bošetas valgė prie Dovydo stalo kaip vienas iš karaliaus sūnų.

12 Mefi Bošetas turėjo mažą sūnų, vardu Michėjas. Visa Cibos šeimyna buvo Mefi Bošeto tarnai.

13 Mefi Bošetas gyveno Jeruzalėje ir visada valgė prie karaliaus stalo. Jis buvo luošas abiem kojom.

   

Ze Swedenborgových děl

 

The New Jerusalem and its Heavenly Doctrine # 218

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 325  
  

218. Of Bread.

"Bread," when mentioned in relation to the Lord, signifies the Divine good of the Lord's Divine love, and the reciprocal of the man who eats it (n. 2165, 2177, 3478, 3735, 3813, 4211, 4217, 4735, 4976, 9323, 9545). "Bread" involves and signifies all food in general (n. 2165, 6118). "Food" signifies everything that nourishes the spiritual life of man (n. 4976, 5147, 5915, 6277, 8418). Thus "bread" signifies all celestial and spiritual food (n. 276[1-2], 680[1-5], 2165, 2177, 3478, 6118, 8410). Consequently, "everything which proceeds out of the mouth of God," according to the Lord's words (Matt. 4:4; n . 681). "Bread" in general signifies the good of love (n. 2165, 2177, 10686). The same is signified by "wheat," of which bread is made (n. 3941, 7605). "Bread and water," when mentioned in the Word, signify the good of love and the truth of faith (n. 9323). Breaking of bread was a representative of mutual love in the ancient churches (n. 5405). Spiritual food is science, intelligence, and wisdom, thus good and truth, because the former are derived from the latter (n. 3114, 4459, 4792, 5147, 5293, 5340, 5342, 5410, 5426, 5576, 5582, 5588, 5655, 8562, 9003). And because they nourish the mind (n. 4459, 5293, 5576, 6277, 8418). Sustenance by food signifies spiritual nourishment, and the influx of good and truth from the Lord (n. 4976, 5915, 6277).

The "bread" on the table in the tabernacle, signified the Divine good of the Lord's Divine love (n. 3478, 9545). The "meal-offerings" of cakes and wafers in the sacrifices, signified worship from the good of love (n. 4581, 10079, 10137). What the various meal-offerings signified in particular (n. 7978, 9992-9994, 10079).

The ancients, when they mentioned bread, meant all food in general (see Gen. 43: 16, 31; Exod. 18:12; Judges 13:15, 16; 1 Sam. 1_Samuel 14:28-29; 20: 24, 27; 2 Sam. 9: 7, 10; 1_Kings 4:22-23; 2 Kings 25:29).

  
/ 325  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.