新基督教圣经研究

圣经文本

 

Genesis第31章

学习

   

1 Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: “Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą”.

2 Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau.

3 Viešpats tarė Jokūbui: “Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!”

4 Jokūbas pasišaukė achelę ir Lėją į lauką prie savo bandos

5 ir joms tarė: “Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.

6 Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui.

7 Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti.

8 Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus.

9 Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė.

10 Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių.

11 Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’

12 Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė.

13 Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’ ”

14 Tada achelė ir Lėja kalbėjo: “Ar mums dar yra dalis tėvo namuose?

15 Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau.

16 Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė”.

17 Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas,

18 išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį.

19 Labanas tuo metu kirpo avis. Tada achelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui.

20 Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs.

21 Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną.

22 Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo.

23 Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne.

24 Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: “Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!”

25 Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnyne

26 ir tarė Jokūbui: “Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves?

27 Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis.

28 Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai.

29 Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’.

30 Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?”

31 Jokūbas atsakė Labanui: “Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų.

32 O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo”. Jokūbas nežinojo, kad achelė buvo pavogusi dievukus.

33 Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į achelės palapinę.

34 Bet achelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado.

35 Ji tarė savo tėvui: “Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms”. Jis ieškojo, bet dievukų nerado.

36 Jokūbas supyko ir barė Labaną: “Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi

37 ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!

38 Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau.

39 Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį.

40 Aš dieną kenčiau kaitrą, naktį­šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.

41 Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą!

42 Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave”.

43 Labanas atsakė Jokūbui: “Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiai­mano vaikaičiai, banda­ mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?

44 Todėl ateik ir padarykime sandorą­aš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!”

45 Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.

46 Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: “Pririnkite akmenų!” Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.

47 Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas­ Galedu.

48 Labanas tarė: “Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs”. Todėl ji vadinama Galedu

49 ir Micpa, nes jis sakė: “Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!

50 Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas”.

51 Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: “Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.

52 Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!

53 Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!” Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.

54 Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.

55 Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#4061

学习本章节

  
/10837  
  

4061. Genesis 31

1. And he 1 heard the words of Laban's sons, saying, Jacob has taken all that belonged to our father, and from what belonged to our father he has gained all this wealth.

2. And Jacob saw Laban's face, and behold, he was not at all friendly towards him as before. 2

3. And Jehovah said to Jacob, Return to the land of your fathers, and to [the place of] your nativity, and I will be with you.

4. And Jacob sent and called Rachel and Leah to the field, to his flock.

5. And he said to them, I see your father's face, that it is not at all friendly towards me as before; 3 and the God of my father has been with me.

6. And you yourselves know that with all my strength I have served your father.

7. And your father has deceived me, and has changed my wages in ten ways, and God has not allowed him to do evil to me.

8. If he said thus: The speckled will be your wages, then all the flocks bore speckled. And if he said thus: The variegated will be your wages, then all the flocks bore variegated.

9. And God has taken away your father's cattle and given them to me.

10. And it happened, when the flock came on heat, that I lifted up my eyes and saw in a dream, and behold, the he-goats mounting the flock were variegated, speckled, and mottled.

11. And the angel of God said to me in the dream, Jacob. And I said, Behold, here I am.

12. And he said, Lift up now your eyes, and see all the he-goats mounting the flock, variegated, speckled, and mottled; for I have seen everything that Laban is doing to you.

13. I am the God of Bethel, where you anointed a pillar, where you made a vow to Me; now rise up, go out of this land, and return to the land of your nativity.

14. And Rachel answered, and Leah, and they said to him, Is there still any portion and inheritance for us in our father's house?

15. Are we not considered strangers by him, for he has sold us, and also completely consumed our money? 4

16. For all the riches which God has snatched from our father belong to us and to our sons; and now do everything that God has told you.

17. And Jacob rose up, and set his sons and his womenfolk on camels.

18. And he brought away all his cattle and all his substance which he had gathered, the cattle 5 he had purchased, which he had gathered in Paddan Aram, to come to Isaac his father, to the land of Canaan.

19. And Laban had gone to shear his flock, and Rachel stole the teraphim which belonged to her father.

20. And Jacob stole the heart 6 of Laban the Aramean by not giving him any indication that he was fleeing.

21. And he fled with all that he had; and he rose up, and crossed the river; and he set his face towards mount Gilead.

22. And it was told to Laban on the third day that Jacob had fled.

23. And he took his brothers with him and pursued him for seven days; 5 and he caught up with him on mount Gilead.

24. And God came to Laban the Aramean in a dream by night, and said to him, Take care not to speak to Jacob either good or evil.

25. And Laban overtook Jacob, and Jacob pitched his tent in the mountain, and Laban pitched with his brothers in mount Gilead.

26. And Laban said to Jacob, What have you done, that you have stolen my heart, 6 and carried away my daughters like captives taken with the sword?

27. Why was it that you concealed your flight, and stole from me, and gave me no indication; for I might have sent you away with gladness and with songs, and with drums and with harps?

28. And you have not allowed me to kiss my sons and my daughters; now you have acted foolishly in what you have done.

29. Let my hand be for God to do you evil! And the God of your father spoke to me last night, saying, Beware of speaking to Jacob either good or evil.

30. And now you have surely gone because you longed greatly for your father's house. But why did you steal my gods?

31. And Jacob answered and said to Laban, Because I was afraid; for I said, Perhaps you will take your daughters from me by force.

32. Anyone with whom you find your gods shall not live in the presence of our brothers. Examine for yourself what is with me, and take them to yourself. And Jacob did not know that Rachel had stolen them.

33. And Laban came into Jacob's tent, and into Leah's tent, and into the tent of both servant-girls, and did not find them. And he went out of Leah's tent and came into Rachel's tent.

34. And Rachel had taken the teraphim and put them in the camel's straw, and sat on them. And Laban felt around all the tent and did not find them.

35. And she said to her father, Let there not be any anger in my Lord's eyes, for I cannot rise up before you, for the way of women is upon me. And he searched and did not find the teraphim.

36. And Jacob was incensed and wrangled with Laban; and Jacob answered and said to Laban, What is my transgression, what is my sin, that you have hotly pursued after me?

37. Because you have felt around all my vessels, what have you found belonging to all the vessels of your house? Put it here in front of my brothers and your brothers, and let them decide between the two of us.

38. These twenty years I have been with you; your sheep and your she-goats have not miscarried, and I have not eaten the rams of your flock.

39. That which was torn [by beasts] I did not bring to you; I myself bore the loss of it; from my hand you required it - that stolen by day and that stolen by night.

40. This is how I was: By day the heat consumed me, and the cold by night; and my sleep was banished from my eyes.

41. These twenty years I have served you in your house - fourteen years for your two daughters, and six years for your flock; and you have changed my wages in ten ways.

42. Unless the God of my father, the God of Abraham and the Dread of Isaac, had been with me, you would now have sent me away empty-handed. My affliction and the tiredness of my hands 8 God has seen, and has given judgement last night.

43. And Laban answered and said to Jacob, The daughters are my daughters, and the sons are my sons, and the flock is my flock, and all that you see is mine. And for my daughters, what am I to do for them today, or for their sons whom they have borne?

44. And now come, let us make a covenant, I and you, and let it be a witness between me and you.

45. And Jacob took a stone and erected it as a pillar.

46. And Jacob said to his brothers, Gather stones; and they took stones and made a heap; and they ate there upon the heap.

47. And Laban called it Jegar Sahadutha; and Jacob called it Galeed.

48. And Laban said, This heap is a witness between me and you today; therefore he called its name Galeed -

49. And Mizpah, for he said, Let Jehovah watch between me and you, for we are going to be hidden from each other. 9

50. If you afflict my daughters, and if you take wives (femina) besides my daughters, after we have parted from each other 10 - see, God is witness between me and you.

51. And Laban said to Jacob, Behold this heap, and behold the pillar which I have erected between me and you.

52. This heap is a witness, and the pillar is a witness, that I will not pass beyond this heap to you, and that you will not pass beyond this heap and this pillar to me, to do harm.

53. May the God of Abraham and the God of Nahor judge 11 between us, the God of their father. And Jacob swore by the Dread of his father Isaac.

54. And Jacob offered a sacrifice on the mountain, and called his brothers to eat bread; and they ate bread and stayed the night in the mountain.

55. And in the morning Laban rose up early, and kissed his sons and his daughters, and blessed them; and Laban went and resumed to his place.

CONTENTS

The subject now in the internal sense is the separation of the good and truth which are represented by Jacob and his wives from the good meant by Laban, in order that they might be joined to the Divine coming from a direct Divine stock. The subject is also the state of the two so far as separation is concerned.

脚注:

1. i.e. Jacob

2. literally, not at all with him as yesterday three days ago (an ancient way of describing the day before yesterday)

3. literally, not at all towards me as yesterday three days ago

4. or silver

5. literally, acquisition

6. i.e. he deceived or outwitted Laban

8. literally, palms

9. literally, a man from his companion

10. literally, no man being with us

11. The verb rendered may judge here is plural.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org