¹ Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra.

² Ji pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.

³ Jokšanas turėjo du sūnus: Šebą ir Dedaną. Dedano sūnūs buvo: Ašūras, Letušas ir Leumas.

⁴ Midjano sūnūs buvo: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Visi šitie yra Ketūros vaikai.

⁵ Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo.

⁶ O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko.

⁷ Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus.

⁸ Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.

⁹ Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre.

¹⁰ Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.

¹¹ Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai oijo šulinio.

¹² Šitie yra palikuonys Izmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui.

¹³ Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,

¹⁴ Mišma, Dūma, Masa,

¹⁵ Hadaras, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma.

¹⁶ Šitie yra Izmaelio sūnūs ir jų vardai pagal jų miestus ir gyvenvietes. Dvylika kunigaikščių savo giminėse.

¹⁷ Izmaelis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Jis mirė ir susijungė su savo tauta.

¹⁸ Izmaelio palikuonys gyveno nuo Havilos iki Šūro, priešais Egiptą, Ašūro link. Jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.

¹⁹ Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką.

²⁰ Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė ebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį.

²¹ Izaokas meldėsi už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga. Viešpats išklausė jo maldą, ir jo žmona ebeka pastojo.

²² Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: “Jei taip yra, tai kodėl man taip?” Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.

²³ Viešpats jai tarė: “Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam”.

²⁴ Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai.

²⁵ Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu.

²⁶ Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.

²⁷ Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.

²⁸ Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet ebeka labiau mylėjo Jokūbą.

²⁹ Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.

³⁰ Ezavas tarė Jokūbui: “Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!” Todėl jį praminė Edomu.

³¹ O Jokūbas pasakė: “Parduok man savo pirmagimio teisę”.

³² Ezavas tarė: “Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?”

³³ Jokūbas pasakė: “Prisiek man!” Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.

³⁴ Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.