圣经文本

 

Genesis第17章

学习

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

来自斯威登堡的著作

 

Coronis (An Appendix to True Christian Religion)#49

  
/60  
  

49. It was stated above, that the first state with the sons of Israel, was the appearing of the Lord Jehovih, calling and covenanting; and we are taught from the Word, that these three things took place, first with Abram, secondly with Moses, and thirdly with the entire people. The appearing of the Lord Jehovih before Abraham is thus described in Genesis:

Jehovah appeared unto Abraham in the plains of Mamre; he was sitting at the door of his tent,... and when he lifted up his eyes and saw, behold! three men stood by him, and as soon as he saw them, he ran from the door of the tent to meet them, and bowed himself to the earth, and said, O Lord, if I have found grace in Thine eyes, pass not away, I pray, from Thy servant (Gen. 18:1-3).

It was the Lord our Saviour who appeared in His Divine Trinity, which the three angels represented; for the Lord said,

Abraham rejoiced to see My day, and he saw and was glad... Verily, verily I say unto you, Before Abraham was, I am (John 8:56, 58).

There is in the Lord a Divine Trinity; and the Divine Unity was represented in Divine Trinity by the "three men," who were also called "angels" (Gen. 18:2; 19:1). But in His Divine Unity He was called "adonai" (Gen. 18:3; 19:18); and also "Jehovah," very frequently (Gen. 18:13-14, 17, 19-20, 22, 26, 33). The appearing of the Lord Jehovih before Moses is thus described in Exodus:

The Angel of Jehovah appeared to Moses at the mountain of Horeb, in a flame of fire out of the midst of a bush;... Moses therefore said, I will turn aside and see this great vision, why the bush is not burnt. And Jehovah saw that he turned aside;... therefore God called unto him out of the midst of the bush, and said, Moses, Moses.... And moreover Moses said to God, . . . What is Thy name?... God said,... I AM THAT I AM. Thus shalt thou say unto the sons of Israel, I AM hath sent me unto you (Exod. 3[1], 2-4, 14).

The appearing of the Lord Jehovih before the whole people is thus also described in Exodus:

Jehovah said to Moses, Say unto the sons of Israel, that they be ready against the third day; for on the third day Jehovah will come down in the eyes of all the people upon Mount Sinai.... And it came to pass on the third day,... that there were voices, and lightnings, and thick clouds upon the mount, and the voice of a trumpet exceeding loud, so that all the people who were in the camp trembled.... Mount Sinai was altogether on a smoke, because He descended upon it in fire; and He promulgated the law before the people (Exod. 19:9-24, and 20:1-18).

The Lord also appeared to Joshua as Prince of the army of Jehovah, before whom Joshua fell on his face upon the earth, and called him his "Lord" (Josh. 5:13-14).

THE CALLING OF THE SONS OF ISRAEL TO THE LAND OF CANAAN, thus to the Church, also took place three times; once to Abram, that he should depart thereto out of his fatherland, and afterwards the promise that his seed should inherit that land (Gen. 12:1-7). A calling also took place through Moses (Exod. 3:16-17); and again through Joshua (Josh. 1:3, etc., and 11).

  
/60  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.