¹ Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

² Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

³ Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

⁴ “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

⁵ todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

⁶ Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

⁷ Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

⁸ Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

⁹ Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

¹⁰ Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

¹¹ Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

¹² Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

¹³ Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

¹⁴ O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

¹⁵ Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

¹⁶ Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

¹⁷ Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

¹⁸ Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

¹⁹ Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

²⁰ Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

²¹ Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

²² Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

²³ Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

²⁴ Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

²⁵ o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

²⁶ Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

²⁷ Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

¹ Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai.

² Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

³ Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

⁴ Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

⁵ Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

⁶ Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

⁷ Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

⁸ Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.

⁹ Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.

¹⁰ Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

¹¹ Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

¹² Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

¹³ Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.

¹⁴ Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

¹⁵ Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

¹⁶ Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

¹⁷ Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.

¹⁸ Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

¹⁹ Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

²⁰ Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.

²¹ Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

²² Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

²³ Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

²⁴ Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

²⁵ Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

²⁶ Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.

²⁷ Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

²⁸ Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

²⁹ Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

³⁰ Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.

³¹ Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.

³² Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna­kas ydinga.