圣经文本

 

Genesis第12章

学习

   

1 Viešpats tarė Abromui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės”.

4 Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano.

5 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,

6 Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.

7 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Tavo palikuonims duosiu šitą šalį”. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.

8 Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.

9 Abromas keliavo vis toliau į pietus.

10 Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.

11 Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: “Aš žinau, kad tu esi graži moteris

12 ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.

13 Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka”.

14 Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.

15 Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,

16 o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.

17 Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.

18 Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: “Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?

19 Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais”.

20 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#3364

学习本章节

  
/10837  
  

3364. 'There was a famine in the land, in addition to the previous famine that occurred in the days of Abraham' means an absence of cognitions of faith. This is clear from the meaning of 'a famine' as an absence of cognitions, dealt with in 1460; and that an absence of cognitions of faith is meant is evident from what follows next - from the representation of 'Abimelech' and from the meaning of 'Gerar' as the things that belong to faith. 'The famine in the days of Abraham', which is mentioned in Chapter 12:10, and is dealt with in 1460, was an absence of cognitions that belong to the natural man, whereas the famine referred to here is an absence of cognitions that belong to the rational man. This is why it is said that 'there was a famine in the land, in addition to the previous famine that occurred in the days of Abraham'.

[2] The subject here in the internal sense is that the Lord received all matters of doctrine concerning faith from His own Divine; for no matter of doctrine exists, not even the smallest, that does not come from the Lord, for the Lord is doctrine itself. This is why the Lord is called the Word, for the Word is doctrine. But because everything in the Lord is Divine, and the Divine cannot be comprehended by any created being, matters of doctrine which come from the Lord, in that they present themselves before created beings, are not therefore wholly Divine truths but appearances of truth. All the same, appearances do include Divine truths within them, and because they include them, appearances also are called truths. These appearances are the subject in this chapter.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.