¹ Viešpats kalbėjo man:

² “Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes

³ ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė.

⁴ Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.

⁵ Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan.

⁶ Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’.

⁷ Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.

⁸ Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano.

⁹ Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,

¹⁰ aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą

¹¹ ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,

¹² į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.

¹³ Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

¹⁴ Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­

¹⁵ Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.

¹⁶ Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus.

¹⁷ Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.

¹⁸ Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.

¹⁹ Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą.

²⁰ Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,

²¹ kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?

²² Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

²³ Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­

²⁴ tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.

²⁵ Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.

²⁶ Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį.

²⁷ Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.

²⁸ Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.

²⁹ Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.

³⁰ Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.

³¹ Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,

³² bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.

³³ Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.

³⁴ Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’.

³⁵ Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!

³⁶ ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują,

³⁷ todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą.

³⁸ Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują

³⁹ ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.

⁴⁰ Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu,

⁴¹ sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų.

⁴² Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.

⁴³ Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.

⁴⁴ Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.

⁴⁵ Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas.

⁴⁶ Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.

⁴⁷ Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose.

⁴⁸ Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.

⁴⁹ Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.

⁵⁰ Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas.

⁵¹ Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.

⁵² Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. ausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.

⁵³ Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais,

⁵⁴ kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda.

⁵⁵ Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę.

⁵⁶ Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu,

⁵⁷ kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims.

⁵⁸ Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­

⁵⁹ Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą.

⁶⁰ Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.

⁶¹ Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.

⁶² Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

⁶³ Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas”.

² Thus says Yahweh of Armies, the God of Israel: You have seen all the evil that I have brought on Jerusalem, and on all the cities of Judah; and behold, this day they are a desolation, and no man dwells therein,

³ because of their wickedness which they have committed to provoke me to anger, in that they went to burn incense, [and] to serve other gods, that they didn't know, neither they, nor you, nor your fathers.

⁴ However I sent to you all my servants the prophets, rising up early and sending them, saying, Oh, don't do this abominable thing that I hate.

⁵ But they didn't listen, nor inclined their ear to turn from their wickedness, to burn no incense to other gods.

⁶ Therefore my wrath and my anger was poured forth, and was kindled in the cities of Judah and in the streets of Jerusalem; and they are wasted and desolate, as it is this day.

⁷ Therefore now thus says Yahweh, the God of Armies, the God of Israel: Why do you commit great evil against your own souls, to cut off from yourselves man and woman, infant and nursing child out of the midst of Judah, to leave yourselves none remaining;

⁸ in that you provoke me to anger with the works of your hands, burning incense to other gods in the land of Egypt, where you have gone to live; that you may be cut off, and that you may be a curse and a reproach among all the nations of the earth?

⁹ Have you forgotten the wickedness of your fathers, and the wickedness of the kings of Judah, and the wickedness of their wives, and your own wickedness, and the wickedness of your wives which they committed in the land of Judah, and in the streets of Jerusalem?

¹⁰ They are not humbled even to this day, neither have they feared, nor walked in my law, nor in my statutes, that I set before you and before your fathers.

¹¹ Therefore thus says Yahweh of Armies, the God of Israel: Behold, I will set my face against you for evil, even to cut off all Judah.

¹² I will take the remnant of Judah, that have set their faces to go into the land of Egypt to live there, and they shall all be consumed; in the land of Egypt shall they fall; they shall be consumed by the sword and by the famine; they shall die, from the least even to the greatest, by the sword and by the famine; and they shall be an object of horror, [and] an astonishment, and a curse, and a reproach.

¹³ For I will punish those who dwell in the land of Egypt, as I have punished Jerusalem, by the sword, by the famine, and by the pestilence;

¹⁴ so that none of the remnant of Judah, who have gone into the land of Egypt to live there, shall escape or be left, to return into the land of Judah, to which they have a desire to return to dwell there: for none shall return save such as shall escape.

¹⁵ Then all the men who knew that their wives burned incense to other gods, and all the women who stood by, a great assembly, even all the people who lived in the land of Egypt, in Pathros, answered Jeremiah, saying,

¹⁶ As for the word that you have spoken to us in the name of Yahweh, we will not listen to you.

¹⁷ But we will certainly perform every word that is gone forth out of our mouth, to burn incense to the queen of the sky, and to pour out drink offerings to her, as we have done, we and our fathers, our kings and our princes, in the cities of Judah, and in the streets of Jerusalem; for then had we plenty of food, and were well, and saw no evil.

¹⁸ But since we left off burning incense to the queen of the sky, and pouring out drink offerings to her, we have wanted all things, and have been consumed by the sword and by the famine.

¹⁹ When we burned incense to the queen of the sky, and poured out drink offerings to her, did we make her cakes to worship her, and pour out drink offerings to her, without our husbands?

²⁰ Then Jeremiah said to all the people, to the men, and to the women, even to all the people who had given him an answer, saying,

²¹ The incense that you burned in the cities of Judah, and in the streets of Jerusalem, you and your fathers, your kings and your princes, and the people of the land, didn't Yahweh remember them, and didn't it come into his mind?

²² so that Yahweh could no longer bear, because of the evil of your doings, and because of the abominations which you have committed; therefore your land has become a desolation, and an astonishment, and a curse, without inhabitant, as it is this day.

²³ Because you have burned incense, and because you have sinned against Yahweh, and have not obeyed the voice of Yahweh, nor walked in his law, nor in his statutes, nor in his testimonies; therefore this evil has happened to you, as it is this day.

²⁴ Moreover Jeremiah said to all the people, and to all the women, Hear the word of Yahweh, all Judah who are in the land of Egypt: