圣经文本

 

Išėjimas第35章

学习

   

1 Mozė, sušaukęs visus izraelitus, paskelbė, ką Viešpats įsakė:

2 “Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra šventa, sabato poilsis Viešpačiui. Kas tą dieną dirbs, bus baudžiamas mirtimi.

3 Nekurkite ugnies sabato dieną savo būstuose”.

4 Ir Mozė kalbėjo visam Izraelio vaikų susirinkimui: “Štai ką įsakė Viešpats:

5 ‘Kiekvienas atneškite Viešpačiui auką, laisva valia atneškite ją Viešpačiui: auksą, sidabrą, varį,

6 mėlynus, raudonus ir violetinius siūlus, ploną drobę, ožkų vilnas,

7 raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,

8 aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,

9 onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.

10 Kas tarp jūsų sumanus, teateina ir tedirba, ką Viešpats įsakė:

11 palapinę ir jos uždangalus, grandis, lentas ir kartis, stulpus ir pakojus;

12 skrynią, jos kartis bei dangtį ir uždangą;

13 stalą su kartimis bei reikmenimis ir padėtine duona;

14 žvakidę lempoms, jos reikmenis ir aliejų deginimui;

15 smilkymo aukurą ir kartis, patepimo aliejų ir kvapius smilkalus; užuolaidą palapinės įėjimui,

16 deginamųjų aukų aukurą, jo varines groteles su kartimis ir reikmenimis, praustuvę ir jos stovą;

17 kiemo užkabas su stulpais ir pakojais, užkabą kiemo įėjimui;

18 palapinės ir kiemo kuolelius su virvelėmis;

19 apdarus, naudojamus tarnaujant šventykloje, vyriausiojo kunigo Aarono ir jo sūnų drabužius kunigų tarnystei atlikti’ ”.

20 Tada visi izraelitai išsiskirstė.

21 Ir atėjo kiekvienas, kurio širdis buvo sujaudinta ir kiekvienas, kurio dvasioje buvo noras, ir atnešė Viešpačiui auką Susitikimo palapinei statyti, ko reikia jos tarnavimui ir šventiems rūbams.

22 Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, davė sagtis, auskarus, žiedus, apyrankes­įvairius auksinius daiktus. Visi aukojusieji atnešė auksą kaip auką Viešpačiui.

23 Kas tik turėjo mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų, plonos drobės, ožkų vilnų, raudonai dažytų avinų kailių, opšrų kailių,

24 sidabro ir vario ir akacijos medžio, tinkamo įvairiems daiktams, atnešė ir paaukojo Viešpačiui.

25 Sumanios moterys davė, ką buvo suverpusios: mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.

26 Moterys, kurių širdys buvo sujaudintos, sumaniai suverpė ožkų vilnas.

27 Kunigaikščiai atnešė onikso akmenėlių ir brangiųjų akmenų efodui ir krūtinės skydeliui,

28 kvepalų, aliejaus lempoms, patepimo aliejui ir kvapniems smilkalams.

29 Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, aukojo, kad būtų atlikti darbai, kuriuos Viešpats jiems įsakė per Mozę. Visi izraelitai aukojo Viešpačiui laisva valia.

30 Tada Mozė vėl kalbėjo: “Viešpats pašaukė vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės,

31 pripildė jį Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo

32 padaryti įvairių meniškų dalykų iš aukso, sidabro ir vario,

33 taip pat iškalti akmenį ir drožti medį­visus menininko darbus padaryti.

34 Ir Jis įdėjo sugebėjimą mokyti į jo ir Ahisamako sūnaus Oholiabo iš Dano giminės širdis.

35 Juos apdovanojo išmintimi atlikti raižytojo, įgudusio audėjo ir siuvinėtojo iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų darbus, kad jie meniškai padarytų kiekvieną darbą”.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#10694

学习本章节

  
/10837  
  

10694. 'And they were afraid to approach him' means that they could not bear an outward form of the Church, worship, and the Word such as this. This is clear from the meaning of 'being afraid to approach' as not being able to bear something, for those who cannot bear interior things are afraid to approach them; and from the representation of 'Moses' as the outward form that the Word, the Church, and worship take, containing what is inward, dealt with in 10563, 10571, 10607, 10614. The situation in all this is that those whose interest lies solely in things of the Church, worship, and the Word on an outward level devoid of what is inward cannot bear interior things. The reason for this is that those whose interest lies in outward things devoid of what is inward are ruled by selfish and worldly love, and consequently see by an inferior light, called natural illumination. But those whose interest lies in things of the Church, worship, and the Word on an inward level as well as those on an outward one are governed by love towards the neighbour and love to the Lord, and consequently see by the light of heaven. And since the two kinds of love are opposites, and consequently the two kinds of light are as well, one cannot bear the other. For when heavenly love, that is, love to the Lord and love towards the neighbour, flows into earthly loves, which are self-love and love of the world, it induces feelings of agony like the throes of death; and when heavenly light flows into worldly light, it induces thick darkness and consequently stupidity. So it is that an outward form devoid of inward content cannot bear any outward form when it does have an inner content. Since the Jewish nation was like this they could not bear to hear about the Lord, or about love and faith in Him, which are the interior things of the Word, the Church, and worship. These then are the things which are meant when it says that the children of Israel were afraid to approach Moses because the skin of his face gleamed. What it is that 'the skin of Moses' face' means, see above in 10691.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.