¹ “Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurą smilkalams deginti,

² uolekties ilgio, uolekties pločio, keturkampį ir dviejų uolekčių aukščio. Ant jo bus ragai.

³ Aptrauksi jo viršų, šonus ir ragus grynu auksu. Padarysi jam auksinį apvadą aplinkui

⁴ ir auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.

⁵ Kartis padarysi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu.

⁶ Pastatysi aukurą prie uždangos, pakabintos prieš Liudijimo skrynią, ties dangčiu, kuris dengia liudijimą.

⁷ Kiekvieną rytą Aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. Paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro.

⁸ Ir vakare, uždegdamas lempas, jis degins smilkalus ant aukuro. Tai nuolatinis smilkymas Viešpaties akivaizdoje per visas jūsų kartas.

⁹ Neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų.

¹⁰ Vieną kartą per metus Aaronas ant aukuro ragų atliks sutaikinimą, aukos už nuodėmes krauju. Tai bus daroma per visas jūsų kartas, nes tai labai šventa Viešpačiui”.

¹¹ Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

¹² “Kada skaičiuosi izraelitus, paskirk kiekvienam išpirką Viešpačiui, kad jų nepaliestų nelaimės.

¹³ Kiekvienas turės duoti po pusę šekelio, pagal šventyklos šekelį. Šekelis turi dvidešimt gerų. Pusė šekelio bus jų auka Viešpačiui.

¹⁴ Visi, sulaukę dvidešimties ar daugiau metų amžiaus, duos auką Viešpačiui.

¹⁵ Turtingas nemokės daugiau ir beturtis nemokės mažiau­pusę šekelio jie duos kaip auką Viešpačiui, kad jų sielos būtų sutaikintos.

¹⁶ Izraelitų sutaikinimo pinigus atiduosi Susitikimo palapinės reikalams”.

¹⁷ Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

¹⁸ “Padirbdinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro.

¹⁹ Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas.

²⁰ Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui.

²¹ Jie mazgos savo rankas ir kojas, kad nemirtų. Tai yra amžinas nuostatas Aaronui ir jo palikuonims per visas kartas”.

²² Ir dar Viešpats kalbėjo Mozei:

²³ “Imk geriausių kvepalų: penkis šimtus šekelių miros ir pusę tiek cinamono, tai yra du šimtus penkiasdešimt šekelių, ir kvepiančių nendrių du šimtus penkiasdešimt šekelių,

²⁴ kasijos penkis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį ir vieną hiną alyvmedžių aliejaus.

²⁵ Padarysi šventojo patepimo aliejų, sumaišydamas visa tai vaistininkų būdu; tai bus šventas patepimo aliejus.

²⁶ Juo patepsi Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią,

²⁷ stalą su jo priedais, žvakidę su jos priedais, smilkymo aukurą,

²⁸ deginamųjų aukų aukurą ir praustuvę.

²⁹ Tu pašventinsi visa, ir tai bus labai šventa; kas prie jų prisilies, taps šventas.

³⁰ Patepsi Aaroną bei jo sūnus ir juos įšventinsi būti mano kunigais.

³¹ Izraelitams sakysi, kad toks patepimo aliejus bus šventas visoms jūsų kartoms.

³² Žmogaus kūnas juo nebus tepamas; jokio kito tos sudėties tepalo nedarysite, nes jis yra šventas ir bus jums šventas.

³³ Kas tokį pat padarytų ar juo pateptų pašalietį, bus išnaikintas iš savo tautos”.

³⁴ Ir Viešpats tarė Mozei: “Imk kvepalų: stakto, miros, balzamo, galbano ir skaidrių sakų visų vienodą svorį.

³⁵ Padarysi iš jų smilkalus, sumaišydamas vaistininkų būdu, grynus ir šventus.

³⁶ Sutrinsi tai smulkiai ir padėsi ties Susitikimo palapine, kurioje su tavimi susitiksiu. Tie smilkalai bus jums labai šventi.

³⁷ Tokio mišinio nedarysite savo reikalams, nes jis bus šventas Viešpačiui.

³⁸ Kiekvienas, kuris sau pasidarytų tokį pat mišinį ir juo naudotųsi, bus išnaikintas iš savo tautos”.

¹ Then Joseph couldn't control himself before all those who stood before him, and he cried, "Cause everyone to go out from me!" No one else stood with him, while Joseph made himself known to his brothers.

² He wept aloud. The Egyptians heard, and the house of Pharaoh heard.

³ Joseph said to his brothers, "I am Joseph! Does my father still live?" His brothers couldn't answer him; for they were terrified at his presence.

⁴ Joseph said to his brothers, "Come near to me, please." They came near. "He said, I am Joseph, your brother, whom you sold into Egypt.

⁵ Now don't be grieved, nor angry with yourselves, that you sold me here, for God sent me before you to preserve life.

⁶ For these two years the famine has been in the land, and there are yet five years, in which there will be neither plowing nor harvest.

⁷ God sent me before you to preserve for you a remnant in the earth, and to save you alive by a great deliverance.

⁸ So now it wasn't you who sent me here, but God, and he has made me a father to Pharaoh, lord of all his house, and ruler over all the land of Egypt.

⁹ Hurry, and go up to my father, and tell him, 'This is what your son Joseph says, "God has made me lord of all Egypt. Come down to me. Don't wait.

¹⁰ You shall dwell in the land of Goshen, and you will be near to me, you, your children, your children's children, your flocks, your herds, and all that you have.

¹¹ There I will nourish you; for there are yet five years of famine; lest you come to poverty, you, and your household, and all that you have."'

¹² Behold, your eyes see, and the eyes of my brother Benjamin, that it is my mouth that speaks to you.

¹³ You shall tell my father of all my glory in Egypt, and of all that you have seen. You shall hurry and bring my father down here."

¹⁴ He fell on his brother Benjamin's neck, and wept, and Benjamin wept on his neck.

¹⁵ He kissed all his brothers, and wept on them. After that his brothers talked with him.

¹⁶ The report of it was heard in Pharaoh's house, saying, "Joseph's brothers have come." It pleased Pharaoh well, and his servants.

¹⁷ Pharaoh said to Joseph, "Tell your brothers, 'Do this. Load your animals, and go, travel to the land of Canaan.

¹⁸ Take your father and your households, and come to me, and I will give you the good of the land of Egypt, and you will eat the fat of the land.'

¹⁹ Now you are commanded: do this. Take wagons out of the land of Egypt for your little ones, and for your wives, and bring your father, and come.

²⁰ Also, don't concern yourselves about your belongings, for the good of all of the land of Egypt is yours."

²¹ The sons of Israel did so. Joseph gave them wagons, according to the commandment of Pharaoh, and gave them provision for the way.

²² He gave each one of them changes of clothing, but to Benjamin he gave three hundred pieces of silver and five changes of clothing.

²³ He sent the following to his father: ten donkeys loaded with the good things of Egypt, and ten female donkeys loaded with grain and bread and provision for his father by the way.

²⁴ So he sent his brothers away, and they departed. He said to them, "See that you don't quarrel on the way."

²⁵ They went up out of Egypt, and came into the land of Canaan, to Jacob their father.

²⁶ They told him, saying, "Joseph is still alive, and he is ruler over all the land of Egypt." His heart fainted, for he didn't believe them.

²⁷ They told him all the words of Joseph, which he had said to them. When he saw the wagons which Joseph had sent to carry him, the spirit of Jacob, their father, revived.

²⁸ Israel said, "It is enough. Joseph my son is still alive. I will go and see him before I die."