Scriptural Confirmations # 98
98. 5. I will deliver thee out of the hand of the evil, and I will redeem thee out of the hand of the violent (Jeremiah 15:21).
Jehovah will gather Israel, and keep him, as a shepherd doth his flock. For Jehovah hath redeemed Jacob, and freed him from the hand of him that was stronger than he (Jeremiah 31:10-11). Throughout the whole of this chapter, and also Chapter 33, the redemption and liberation of men of the church is treated of. But in the former chapters from the first up to this one the vastation of the church is treated of.
Behold the days come in which I will make a new covenant; not according to the covenant that I have made, for they have made void this covenant. But this shall be the covenant that I will make after those days, I will put My law in their midst, and I will write it upon their hearts, and I will be their God, and they shall be My people. Nor shall they teach, a man his companion, nor a man his brother; Know Jehovah: for they shall all know Me, from the least of them unto the greatest of them (Jeremiah 31:31-34, 38). This is said of the New Church after redemption.
N. B. That is the day of the Lord Jehovih of Hosts, a day of vengeance, that he may take vengeance on His adversaries (Jeremiah 46:10).
Because the day of calamity shall come upon Egypt, the time of their visitation (Jeremiah 46:21).
Their Redeemer is strong, Jehovah of Hosts is His name (Jeremiah 50:34).
Concerning the day of the visitation upon Babylon, in which vengeance must be taken upon it (Jeremiah 50:18, 27-28, 31).
The time of the vengeance of Jehovah, and of retribution (Jeremiah 51:6).
Jehovah of Hosts is the Former of all things, and of the rod of His inheritance by which He will do judgment (Jeremiah 51:19-23).
It is also called the time of the harvest of Jehovah of Hosts, the God of Israel (Jeremiah 51:33).
The day of the vengeance of Jehovah, the vengeance of His temple (Jeremiah 51:11).
The days in which He will visit upon Babylon (Jeremiah 51:44, 47, 52).
It is called the day of evil (Jeremiah 51:2).
Skaičiai 32
1
ubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti.
2
Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė:
3
“Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės,
4
kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių.
5
Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną”.
6
Mozė jiems atsakė: “Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite?
7
Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė?
8
Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą.
9
Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo.
10
Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė:
11
‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,
12
išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.
13
Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.
14
Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį.
15
Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą”.
16
Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: “Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;
17
mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų.
18
Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį,
19
nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano”.
20
Mozė jiems atsakė: “Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje,
21
ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas
22
ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje.
23
Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti.
24
Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote”.
25
Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: “Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia.
26
Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose,
27
mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai”.
28
Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams:
29
“Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą.
30
Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų”.
31
Gaditai ir rubenai atsakė: “Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime.
32
Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje įs Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano”.
33
Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais.
34
Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero,
35
Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos,
36
Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus.
37
ubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą,
38
Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus.
39
Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus.
40
Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno.
41
O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru.
42
Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo varduNobachas.
