Scriptural Confirmations # 98
98. 5. I will deliver thee out of the hand of the evil, and I will redeem thee out of the hand of the violent (Jeremiah 15:21).
Jehovah will gather Israel, and keep him, as a shepherd doth his flock. For Jehovah hath redeemed Jacob, and freed him from the hand of him that was stronger than he (Jeremiah 31:10-11). Throughout the whole of this chapter, and also Chapter 33, the redemption and liberation of men of the church is treated of. But in the former chapters from the first up to this one the vastation of the church is treated of.
Behold the days come in which I will make a new covenant; not according to the covenant that I have made, for they have made void this covenant. But this shall be the covenant that I will make after those days, I will put My law in their midst, and I will write it upon their hearts, and I will be their God, and they shall be My people. Nor shall they teach, a man his companion, nor a man his brother; Know Jehovah: for they shall all know Me, from the least of them unto the greatest of them (Jeremiah 31:31-34, 38). This is said of the New Church after redemption.
N. B. That is the day of the Lord Jehovih of Hosts, a day of vengeance, that he may take vengeance on His adversaries (Jeremiah 46:10).
Because the day of calamity shall come upon Egypt, the time of their visitation (Jeremiah 46:21).
Their Redeemer is strong, Jehovah of Hosts is His name (Jeremiah 50:34).
Concerning the day of the visitation upon Babylon, in which vengeance must be taken upon it (Jeremiah 50:18, 27-28, 31).
The time of the vengeance of Jehovah, and of retribution (Jeremiah 51:6).
Jehovah of Hosts is the Former of all things, and of the rod of His inheritance by which He will do judgment (Jeremiah 51:19-23).
It is also called the time of the harvest of Jehovah of Hosts, the God of Israel (Jeremiah 51:33).
The day of the vengeance of Jehovah, the vengeance of His temple (Jeremiah 51:11).
The days in which He will visit upon Babylon (Jeremiah 51:44, 47, 52).
It is called the day of evil (Jeremiah 51:2).
Skaičiai 31
1
Viešpats tarė Mozei:
2
“Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta”.
3
Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams,
4
ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės.
5
Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai.
6
Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus.
7
Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei,
8
taip pat ir jų karalius: Evį,
ekemą, Cūrą, Hūrą ir
ebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą.
9
Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį,
10
sudegino jų miestus ir stovyklas.
11
Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį
12
izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu.
13
Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos.
14
Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko,
15
Mozė tarė: “Kodėl palikote gyvas moteris?
16
Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru.
17
Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais!
18
Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau.
19
Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną.
20
eikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio”.
21
Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: “Štai Viešpaties nurodymas:
22
auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, ciną
23
ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu.
24
Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą”.
26
“Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį žmones ir galvijus.
27
Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams.
28
Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių;
29
viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui.
30
O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui”.
31
Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė.
32
Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,
33
septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų,
34
šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų,
35
trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių.
36
Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių;
37
iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys.
38
Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du;
39
trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas.
40
Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du.
41
Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui.
42
Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota:
43
trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių,
44
trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų,
45
trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų,
46
šešiolika tūkstančių belaisvių.
47
Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs.
48
Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo:
49
“Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome.
50
Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu”.
51
Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus,
52
kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių.
53
Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau.
54
Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus.
