Apocalypse Revealed #765
765. 18:8 "Therefore her plagues will come in one day - death and mourning and hunger." This symbolically means that consequently, at the time of the Last Judgment the punishments for the evils they have done will come back on themselves - death, which is life in hell and an inner anguish at being cast down from their domination - mourning, which is an internal anguish owing to their poverty and wretchedness instead of opulence - and hunger, which is the loss of any understanding of truth.
"Therefore" refers to the fact that she said in her heart, "I sit as queen and am not a widow, and will not see grief," as explained just above in no. 764. In one day means, symbolically, at the time of the Last Judgment, called also the Day of Judgment. Plagues symbolize punishments for the evils they did in the world, which will then come back on them. Death symbolizes life in hell, and internal anguish at being cast down from their dominion, which in no. 763 above is called torment. We will say something about this death below. Mourning symbolizes an inner anguish owing to their poverty and wretchedness instead of wealth, as explained also in no. 764 above. Hunger symbolizes the loss of any understanding of truth.
People of the Roman Catholic religion who have exercised dominion from a love of self and without a love of useful services for their own sake, suffer these three plagues or punishments. They are also atheists at heart, since they attribute everything to their own prudence or to nature. All the rest of that tribe who are of the same character, but who do not think deeply within themselves, are idolaters.
That the plague or punishment called hunger means the loss of any understanding of truth may be seen in no. 323 above.
Every person, indeed, while living in the world, possesses rationality, that is, a faculty for understanding truth. This faculty continues to exist in every person after death. Yet those who from a love of self or a conceit in their own intelligence have imbued themselves with religious falsities in the world, after death refuse to understand truth, and to refuse is be virtually unable. This inability owing to a lack of will is found in all people of the character described, and it increases as the delight in their lust for falsity to gain dominion draws them to imbue themselves with new falsities to support it, so that intellectually they become embodiments of nothing but falsity and remain so to eternity.
Similar statements are made regarding Babylon in Jeremiah:
Your mother was deeply ashamed; she who bore you was filled with shame. Behold, the last of the nations shall be a wilderness, a dry land and a desert. Because of the wrath of Jehovah she shall not be inhabited, but shall be a complete wasteland. Everyone who passes by Babylon shall be astounded, and shall hiss at all her plagues. (Jeremiah 50:12-13)
Mikas 7
1
Vargas man, kaip nuskynus vasaros vaisius, kaip nurinkus vynuogių likučius: nėra jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu!
2
Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui.
3
Jų rankos yra stropios piktam. Kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų, o turtuolis reiškia savo nedorus norus. Taip jie iškraipo teisingumą.
4
Jų geriausias yra kaip usnis, o doriausias kaip erškėčių tvora. Sąmyšio diena artėja, pranašų žodžiai pildosi.
5
Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu! Saugokis net tos, kuri guli prie tavo šono.
6
Sūnus niekina tėvą, duktė sukyla prieš motiną, marti prieš anytą; žmogaus priešai yra jo paties namiškiai.
7
O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane.
8
Nesidžiauk, mano prieše! Nors suklupauatsikelsiu, nors sėdžiu tamsojeViešpats yra mano šviesa.
9
Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingasJis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą.
10
Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti. Jie kalbėjo: “Kur yra Viešpats, tavo Dievas?” Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve.
11
Ateina dienos tavo sienoms atstatyti, dienos tavo riboms praplėsti.
12
Tą dieną ateis pas tave iš visur: nuo Asūro iki Egipto, nuo Tyro iki Eufrato, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno.
13
Tačiau kraštas virs dykyne dėl jo gyventojų, dėl jų darbų vaisiaus.
14
Ganyk savo tautą, savo paveldo avis, kurios vienišos gyvena Karmelio miške. Tegul jos ganosi Bašano ir Gileado vešliuose laukuose kaip senomis dienomis.
15
Parodysiu jums nuostabių dalykų, kaip jums išeinant iš Egipto krašto.
16
Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: nebenorės nei girdėti, nei kalbėti.
17
Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs.
18
Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas.
19
Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes.
20
Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis.
