¹ Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,

² Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.

³ Tada Viešpats tarė: “Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!”

⁴ Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais.

⁵ Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,

⁶ gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.

⁷ Ir Dievas tarė: “Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau”.

⁸ Tačiau Nojus rado malonę Viešpaties akyse.

⁹ Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.

¹⁰ Nojus turėjo tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.

¹¹ Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų.

¹² Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius.

¹³ Ir Dievas tarė Nojui: “Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus.

¹⁴ Pasidaryk arką iš sakuoto medžio, arkoje padaryk pertvaras ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko.

¹⁵ Arka turi būti trijų šimtų uolekčių ilgio, penkiasdešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.

¹⁶ Padaryk arkai langą uolektis nuo viršaus; arkos duris padaryk jos šone; įrenk joje apatinį, vidurinį ir viršutinį aukštus.

¹⁷ Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus.

¹⁸ Bet Aš padarysiu sandorą su tavimi. Į arką įeisite tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi.

¹⁹ Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius­patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi.

²⁰ Iš paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi.

²¹ Pasiimk visokio maisto ir susikrauk į arką, ir tai tebūna maistas tau ir jiems!”

²² Nojus padarė viską, ką Dievas jam įsakė.

¹ It happened in the days of Amraphel, king of Shinar, Arioch, king of Ellasar, Chedorlaomer, king of Elam, and Tidal, king of Goiim,

² that they made war with Bera, king of Sodom, and with Birsha, king of Gomorrah, Shinab, king of Admah, and Shemeber, king of Zeboiim, and the king of Bela (the same is Zoar).

³ All these joined together in the valley of Siddim (the same is the Salt Sea).

⁴ Twelve years they served Chedorlaomer, and in the thirteenth year, they rebelled.

⁵ In the fourteenth year Chedorlaomer came, and the kings who were with him, and struck the Rephaim in Ashteroth Karnaim, and the Zuzim in Ham, and the Emim in Shaveh Kiriathaim,

⁶ and the Horites in their Mount Seir, to Elparan, which is by the wilderness.

⁷ They returned, and came to En Mishpat (the same is Kadesh), and struck all the country of the Amalekites, and also the Amorites, that lived in Hazazon Tamar.

⁸ The king of Sodom, and the king of Gomorrah, and the king of Admah, and the king of Zeboiim, and the king of Bela (the same is Zoar) went out; and they set the battle in array against them in the valley of Siddim;

⁹ against Chedorlaomer king of Elam, and Tidal king of Goiim, and Amraphel king of Shinar, and Arioch king of Ellasar; four kings against the five.

¹⁰ Now the valley of Siddim was full of tar pits; and the kings of Sodom and Gomorrah fled, and they fell there, and those who remained fled to the hills.

¹¹ They took all the goods of Sodom and Gomorrah, and all their food, and went their way.

¹² They took Lot, Abram's brother's son, who lived in Sodom, and his goods, and departed.

¹³ One who had escaped came and told Abram, the Hebrew. Now he lived by the oaks of Mamre, the Amorite, brother of Eshcol, and brother of Aner; and these were allies of Abram.

¹⁴ When Abram heard that his relative was taken captive, he led forth his trained men, born in his house, three hundred and eighteen, and pursued as far as Dan.

¹⁵ He divided himself against them by night, he and his servants, and struck them, and pursued them to Hobah, which is on the left hand of Damascus.

¹⁶ He brought back all the goods, and also brought back his relative, Lot, and his goods, and the women also, and the people.

¹⁷ The king of Sodom went out to meet him, after his return from the slaughter of Chedorlaomer and the kings who were with him, at the valley of Shaveh (that is, the King's Valley).

¹⁸ Melchizedek king of Salem brought out bread and wine: and he was priest of God Most High.

¹⁹ He blessed him, and said, "blessed be Abram of God Most High, possessor of heaven and earth:

²⁰ and blessed be God Most High, who has delivered your enemies into your hand." Abram gave him a tenth of all.

²¹ The king of Sodom said to Abram, "Give me the people, and take the goods to yourself."

²² Abram said to the king of Sodom, "I have lifted up my hand to Yahweh, God Most High, possessor of heaven and earth,

²³ that I will not take a thread nor a sandal strap nor anything that is yours, lest you should say, 'I have made Abram rich.'

²⁴ I will accept nothing from you except that which the young men have eaten, and the portion of the men who went with me: Aner, Eshcol, and Mamre. Let them take their portion."