De Bijbel

 

Hosea 2

Studie

   

1 “Vadinkite savo brolius ‘Mano tauta’ ir savo seseris ‘Ta, kurios pagailėjo’.

2 Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji ne mano žmona ir Aš ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo,

3 kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.

4 Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie paleistuvystės vaikai.

5 motina elgėsi begėdiškai. Ji sakė: ‘Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų’.

6 Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų.

7 Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: ‘Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes pas Jį man buvo geriau negu dabar’.

8 Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!

9 Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną.

10 Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos.

11 Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, sabatams, jauno mėnulio ir metinėms šventėms.

12 Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: ‘Tai mano meilužių duotas užmokestis’. Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys.

13 Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo”,­sako Viešpats.

14 “Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją.

15 Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnį­vilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto.

16 dienąsako Viešpats,­tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku.

17 Aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir ji nebeminės jų.

18 Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.

19 Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu teisume ir teisingume, malonėje ir gailestingume.

20 Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje, ir tu pažinsi Viešpatį.

21 dieną Aš išgirsiu,­sako Viešpats.­Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę.

22 Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezrahelį.

23 Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: ‘Tu mano tauta’, o jie atsakys: ‘Tu mano Dievas’ ”.

   

Van Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #10178

Bestudeer deze passage

  
/ 10837  
  

10178. 'With pieces of shittim wood you shall make it' means from love that is Divine. This is clear from the meaning of 'shittim wood' as the good of merit and of righteousness, which is the Lord's alone, dealt with in 9472, 9486, 9715. The reason why love as well is meant is that when the Lord was in the world He was motivated by Divine Love to fight against all the hells and overcome them, and in so doing to save the human race, as a result of which He alone has earned merit, and has become righteousness, see 9486, 9715, 9809, 10019, 10152; and the good of merit which is the Lord's is therefore His Divine Love. The reason why 'shittim wood' has so profound a meaning is that all things which exist in earth's three kingdoms - the animal, vegetable, and mineral kingdoms - serve to mean spiritual and celestial realities, or else their opposites. (For the whole natural order is a theatre representative of the Lord's kingdom, see the places referred to in 9280.) And 'wood' means in general the good of love, and in particular the good of merit, 2784, 2812, 3720, 4943, 8354, 8740. So it is that in the highest sense 'wood' means Divine Good; for all things serving in the internal sense to mean aspects of the Church and of heaven serve in the highest sense to mean Divine realities.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.