새 기독교 성경 공부

성경

 

Ezekielis 16

공부

   

1 Viešpats kalbėjo man:

2 “Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes

3 ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė.

4 Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.

5 Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan.

6 Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’.

7 Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.

8 Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano.

9 Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,

10 aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą

11 ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,

12 į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.

13 Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

14 Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­

15 Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.

16 Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus.

17 Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.

18 Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.

19 Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą.

20 Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,

21 kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?

22 Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

23 Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­

24 tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.

25 Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.

26 Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį.

27 Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.

28 Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.

29 Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.

30 Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.

31 Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,

32 bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.

33 Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.

34 Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’.

35 Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!

36 ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują,

37 todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą.

38 Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują

39 ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.

40 Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu,

41 sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų.

42 Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.

43 Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.

44 Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.

45 Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas.

46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.

47 Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose.

48 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.

49 Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.

50 Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas.

51 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.

52 Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. ausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.

53 Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais,

54 kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda.

55 Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę.

56 Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu,

57 kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims.

58 Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­

59 Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą.

60 Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.

61 Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.

62 Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

63 Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas”.

   

스웨덴보그의 저서에서

 

Doctrine of the Lord #64

해당 구절 연구하기

  
/ 65  
  

64. Jerusalem, in the Word, means the church in respect to doctrine, because the Temple, the Altar, the offering of sacrifices, thus Divine worship itself were there, in the land of Canaan, and nowhere else. The three annual feasts were therefore also celebrated there, and every male throughout the land was commanded to go to them. For that reason Jerusalem symbolizes the church in respect to its worship, and so also the church in respect to its doctrine. For worship is prescribed in doctrine, and is conducted in accordance with it. In addition, the Lord was active in Jerusalem and taught in its Temple, and afterward glorified His humanity there.

Furthermore, in the Word in its spiritual sense a city symbolizes doctrine. The Holy City therefore symbolizes a doctrine of Divine truth from the Lord. 1

[2] That Jerusalem means the church in respect to its doctrine is apparent also from other passages in the Word. For example, from the following:

In Isaiah:

For Zion’s sake I will not keep silent, and for Jerusalem’s sake I will not rest, until her righteousness goes forth as a radiance, and her salvation as a burning lamp. Then the nations shall see your righteousness, and all kings your glory. You shall be called by a new name, which the mouth of Jehovah will utter. You shall also be a crown of beauty in the hand of Jehovah, and a royal diadem in the hand of your God.... ...Jehovah will be well pleased by you, and your land shall be married.... Behold, your salvation is coming; behold, His reward is with Him.... And they shall call them a holy people, the redeemed of Jehovah; and you shall be called a city sought, not forsaken. (Isaiah 62:1-4, 11-12)

This whole chapter deals with the Lord’s advent and a new church to be established by Him. The new church is the one meant by Jerusalem, which will be called “by a new name which the mouth of Jehovah will utter, ” which will be “a crown of beauty in the hand of Jehovah, and a royal diadem in the hand of God, ” by which Jehovah will be “well pleased, ” and which will be called “a city sought, not forsaken.”

This cannot mean the Jerusalem inhabited by Jews when the Lord came into the world, for it was altogether of an opposite character. Rather it deserved to have been called Sodom, as it is in fact called in Revelation 11:8, Isaiah 3:9, Jeremiah 23:14, and Ezekiel 16:46, 48.

[3] Elsewhere in Isaiah:

...behold, I create a new heaven and a new earth; the former shall not be remembered.... ...be glad and rejoice forever in what I create; ...behold, I will create Jerusalem a rejoicing, and her people a joy. I will rejoice over Jerusalem, and be glad over My people.... (Then) the wolf and the lamb shall feed together.... They shall not do harm...in all My holy mountain.... (Isaiah 65:17-19, 25)

The subject in this chapter as well is the Lord’s advent and the church that He will establish — a church that was not established among the inhabitants of Jerusalem, but among surrounding peoples. Consequently it is this church that is meant by Jerusalem, which will be for the Lord a rejoicing, and whose people will be for Him a joy, and where the wolf and the lamb will feed together and not do harm.

Here, too, we are told, as we are in the book of Revelation, that the Lord will create a new heaven and a new earth, where they have a similar meaning. And we are also told that He will create Jerusalem.

[4] Elsewhere in Isaiah:

Awake, awake! Put on your strength, O Zion; put on your beautiful garments, O Jerusalem, the holy city! For the uncircumcised and the unclean shall no longer come into you. Shake yourself from the dust, arise; sit down, O Jerusalem! ...My people shall know My name...in that day, for I am He who speaks. Behold, it is I.... ...Jehovah has comforted His people, He has redeemed Jerusalem. (Isaiah 52:1-2, 6, 9)

In this chapter also the subject is the Lord’s advent and a church to be established by Him. Consequently the Jerusalem into which the uncircumcised and the unclean shall no longer come, and which the Lord has redeemed, means the church; and Jerusalem, the holy city, means the church in respect to its doctrine received from the Lord.

[5] In Zephaniah:

Sing, O daughter of Zion! ...Be glad...with all your heart, O daughter of Jerusalem! ...The King of Israel...is in your midst; fear evil no more.... He will be glad over you with joy, He will rest in your love, He will rejoice over you with jubilation.... ...I will give you fame and praise among all the peoples of the earth.... (Zephaniah 3:14-17, 20)

Here, likewise, the subject is the Lord and the church to be established by Him, over which the King of Israel, namely the Lord, will be glad with joy and rejoice with jubilation, in whose love He will rest, and to whom He will give fame and praise among all the peoples of the earth.

[6] In Isaiah:

Thus said Jehovah, your Redeemer, and He who formed you..., who says to Jerusalem, “You shall be inhabited, ” and to the cities of Judah, “You shall be built.” (Isaiah 44:24, 26)

And in Daniel:

Know and understand that from the going forth of the word to restore and build Jerusalem until Messiah the Prince, there shall be seven weeks.... (Daniel 9:25)

Jerusalem here, too, means the church, as is apparent, since the Lord restored and rebuilt the church, but not Jerusalem, the capital city of the Jews.

[7] Jerusalem means a church established by the Lord in the following places as well.

In Zechariah:

Thus said Jehovah: “I will return to Zion, and dwell in the midst of Jerusalem. (Therefore) Jerusalem shall be called the City of Truth, and the mountain of Jehovah of hosts, the Holy Mountain.” (Zechariah 8:3, cf. 8:20-23)

In Joel:

Then you shall know that I am Jehovah your God, dwelling in Zion, My holy mountain. And Jerusalem shall be holy.... And it will come to pass in that day that the mountains shall drip new wine, and the hills shall flow with milk.... And...shall abide...Jerusalem from generation to generation. (Joel 3:17-20)

In Isaiah:

In that day the offshoot of Jehovah shall be beautiful and glorious.... And it shall come to pass that he who is left in Zion and remains in Jerusalem will be called holy — everyone who is recorded for life in Jerusalem. (Isaiah 4:2-3)

In Micah:

...at the end of days the mountain of Jehovah’s house shall be established on top of the mountains.... For out of Zion the doctrine shall go forth, and the word of Jehovah from Jerusalem.... ...to you...the former kingdom shall come, the kingdom of the daughter of Jerusalem. (Micah 4:1-2, 8)

In Jeremiah:

At that time they shall call Jerusalem the throne of Jehovah, and all the nations shall be gathered..., because of the name of Jehovah, to Jerusalem. No more shall they follow the confirmation of their evil heart. (Jeremiah 3:17)

In Isaiah:

Look upon Zion, the city of our appointed feast; let your eyes behold Jerusalem, a tranquil home, a tabernacle that will not go away. Its stakes will never be removed, nor will any of its cords be torn away. (Isaiah 33:20)

And so on also elsewhere, as in Isaiah 24:23, 37:32, 66:10-14; Zechariah 12:3, 6, 8-10, 14:8, 11-12, 21; Malachi 3:2, 4; Psalms 122:1-7, 137:4-6.

[8] Jerusalem in these places means a church which the Lord will establish, and also one that He has established, and not the Jerusalem in the land of Canaan inhabited by Jews; and this can be seen as well from places in the Word where we are told that it has been utterly ruined, or that it will be destroyed. As, for example, in Jeremiah 5:1, 6:6-7, 7:17-18ff, 8:6-8ff, 9:11-12, 14ff, 13:9-10, 14, 14:16; Lamentations 1:8-9, 17; Ezekiel 4:1-17, 5:9-17, 12:18-19, 15:6-8, 16:1-63, 23:1-49; Matthew 23:37, 39; Luke 19:41-44, 21:20-22, 23:28-30. And many other places.

각주:

1. [Swedenborg’s Footnote] To be shown that a city in the Word symbolizes the doctrine of a church and its religion, see the Arcana Coelestia (The Secrets of Heaven), nos. 402, 2449, 2943, 3216, 4492, 4493. That the gate of a city symbolizes the doctrine by which one enters the church, nos. 2943, 4477, 4478. That the elders therefore sat at the gate of the city in judgment, ibid. That to go out of the gate is to depart from the doctrine, nos. 4492, 4493. That representational cities and palaces in heaven appear when angels are engaged in discussing doctrinal matters, no. 3216 there.

  
/ 65  
  

Published by the General Church of the New Jerusalem, 1100 Cathedral Road, Bryn Athyn, Pennsylvania 19009, U.S.A. A translation of Doctrina Novae Hierosolymae de Domino, by Emanuel Swedenborg, 1688-1772. Translated from the Original Latin by N. Bruce Rogers. ISBN 9780945003687, Library of Congress Control Number: 2013954074.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org