La Bibbia

 

Leviticus 17

Studio

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats:

3 ‘Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos

4 ir neaukotų aukos Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos.

5 Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo, ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką.

6 Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui’.

7 Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims.

8 Jiems sakyk, kad kiekvienas izraelitas ar ateivis, gyvenantis tarp jūsų, kuris aukotų deginamąją ar kitokią auką

9 ir jos neatvestų prie Susitikimo palapinės įėjimo paaukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

10 Jei kas iš izraelitų ar gyvenančių tarp jūsų ateivių valgytų kraują, Aš atgręšiu savo veidą į jį ir jį išnaikinsiu iš jo tautos.

11 Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą.

12 Todėl įsakau izraelitams, kad niekas iš jūsų nė iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgytų kraujo.

13 Jei izraelitas ar ateivis pagautų medžiodamas kokį žvėrį ar paukštį, kuriuos leista valgyti, teišlieja jo kraują ant žemės ir jį pakasa,

14 nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno. Kas jį valgys, bus išnaikintas.

15 Kas iš vietinių gyventojų ar ateivių valgytų pastipusį ar žvėries sudraskytą, plaus savo drabužius ir pats apsiplaus vandeniu; jis bus nešvarus iki vakaro, o po to bus švarus,

16 bet, jei neplaus savo drabužio ir kūno, nešios savo kaltę’ ”.

   

Commento

 

Spiegazione di Levitico 17

Da Henry MacLagan (tradotto automaticamente in Italiano)

Versetti 1-5. C'è una rivelazione del Signore a coloro che sono nel bene e nella verità di ogni grado, che se non riconoscono che il loro potere di adorare viene da Lui attraverso i cieli, fanno violenza al santo bene e alla santa verità, perché ogni adorazione genuina è veramente dal bene, affinché ci sia armonia tra l'uomo interno ed esterno

Versetti 6-7. Poiché tale adorazione soltanto, causa la congiunzione della verità con il bene, toglie l'adorazione dalla fede senza carità, ed è perpetua ed eterna

Versetti 8-9. E, pertanto, chiunque non adora così il Signore è separato dalla chiesa e dalle verità divine

Versi 10-12. Chi viola la santa carità mescolandovi mali e falsità, si allontana dal Signore e si separa dalle verità, perché la carità è la vita della chiesa, e il culto esterno deve essere in armonia con quello interno

Versetti 13-16. Riguardo all'appropriazione del bene o della verità da un principio di persuasione, da un bene meramente naturale, o da un bene contaminato dal male.