¹ “Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.

² Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.

³ Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,

⁴ abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.

⁵ Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.

⁶ Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.

⁷ Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.

⁸ Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.

⁹ Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;

¹⁰ Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.

¹¹ Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.

¹² Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.

¹³ Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.

¹⁴ Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.

¹⁵ Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną­nieko iš jos neleistina palikti rytojui.

¹⁶ Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.

¹⁷ Kas lieka trečiai dienai­sudeginama.

¹⁸ Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,­tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.

¹⁹ Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.

²⁰ Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

²¹ Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos”.

²² Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

²³ “Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.

²⁴ Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.

²⁵ Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

²⁶ Nevalgykite jokio kraujo­ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.

²⁷ Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos”.

²⁸ Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁹ “Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.

³⁰ Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.

³¹ Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.

³² Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.

³³ Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.

³⁴ Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ”.

³⁵ Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.

³⁶ Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.

³⁷ Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas.

³⁸ Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei:

² “Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.

³ Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.

⁴ Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,

⁵ arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,

⁶ bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.

⁷ Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.

⁸ Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.

⁹ Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

¹⁰ Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.

¹¹ Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.

¹² Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.

¹³ Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.

¹⁴ Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.

¹⁵ Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,

¹⁶ kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.

¹⁷ Viešpats kalbėjo Mozei:

¹⁸ “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai

¹⁹ sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.

²⁰ Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.

²¹ Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.

²² Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.

²³ Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas.

²⁴ Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.

²⁵ Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ”.

²⁶ Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁷ “Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.

²⁸ Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.

²⁹ Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

³⁰ Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.

³¹ Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

³² Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.

³³ Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats”.