Библията

 

Matas 11

Проучване

   

1 Baigęs nurodymus dvylikai savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose.

2 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokinius

3 Jo paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”

4 Jėzus jiems atsakė: “Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote:

5 aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija.

6 Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi”.

7 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

8 Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose.

9 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo!

10 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią’.

11 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį.

12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima.

13 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono

14 ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti.

15 Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

16 “Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:

17 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote’.

18 Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’.

19 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos vaikai”.

20 Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo:

21 Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose.

22 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!

23 Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos.

24 Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau”.

25 Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.

26 Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.

27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.

28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.

29 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

30 Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

   

От "Съчиненията на Сведенборг

 

Arcana Coelestia #10268

Проучете този пасаж

  
/ 10837  
  

10268. 'And with it you shall anoint the tent of meeting' means in order to represent what is Divine and the Lord's in the heavens. This is clear from the meaning of 'to anoint with the holy oil' as to produce a representation of the Divine Good of the Lord's Divine Love as to His Divine Human, for 'anointing' means producing a representation (things which had been anointed were called holy not because of the oil but because of the representation of what was Divine, which oil is the sign of; for 'oil' is a sign of the Divine Good of Divine Love, and 'holiness' a sign of the Divine Human since the Human alone is holy, as becomes clear from what has been shown above in 9954, 10011, 10019, 10264-10267); and from the meaning of 'the tent of meeting' as heaven in its complete entirety - the inmost or third heaven being meant by the place where the ark of the Testimony was; the middle or second by the place where the table with the loaves of the presence, the lampstand, and the altar of incense were; and the lowest or first by the place where the court was, regarding all of which, see 9457, 9481, 9485, 9784, 9963, 10230, 10242, 10245. From all this it is evident that 'anointing the tent of meeting' means producing a representation of the Divine Good of the Lord's Divine Love as to His Divine Human; and since this is meant by 'anointing the tent of meeting', in order to represent what is Divine and the Lord's in the heavens is also meant. For heaven is heaven not by virtue of anything in angels that is entirely their own, only by virtue of what is Divine and the Lord's with them, see 9408, 10125, 10151, 10157, 10159.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.