Библията

 

Genesis 12

Проучване

   

1 Viešpats tarė Abromui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės”.

4 Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano.

5 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,

6 Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.

7 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Tavo palikuonims duosiu šitą šalį”. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.

8 Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.

9 Abromas keliavo vis toliau į pietus.

10 Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.

11 Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: “Aš žinau, kad tu esi graži moteris

12 ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.

13 Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka”.

14 Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.

15 Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,

16 o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.

17 Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.

18 Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: “Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?

19 Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais”.

20 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.

   

От "Съчиненията на Сведенборг

 

Arcana Coelestia #255

Проучете този пасаж

  
/ 10837  
  

255. 'The seed of the woman' is used to mean faith in the Lord. This is clear from the meaning of 'woman' as the Church, the seed of which is nothing else than faith. It is from faith in the Lord that the Church has its being and gets its name. In Malachi faith is called 'God's seed',

Jehovah was a witness between you and the wife of your youth. And not one has done so, though he has a residue of the spirit. And is there one seeking God's seed? But take heed within your spirit, lest he act treacherously against the wife of your youth. Malachi 2:14-15.

Here 'wife of your youth' is the Ancient Church and the Most Ancient, whose seed or faith is the subject. In Isaiah,

I will pour out waters upon the thirsty land, and streams on the dry. I will pour out [My] Spirit upon your seed and My blessing upon your descendants. Isaiah 44:3.

This too refers to the Church. In Revelation,

The dragon was angry with the woman, and went off to make war with the rest of her seed, who kept the commandments of God and bear testimony to Jesus Christ. Revelation 12:17.

And in David,

I have made a covenant with My Chosen One, I have sworn to David My servant, I will establish your seed even for ever; and I will set up his seed in perpetuity, and his throne as the days of the heavens; his seed will be for ever, and his throne will be like the sun in front of Me. Psalms 89:7, 4, 29, 36.

Here David is used to mean the Lord, 'his throne' to mean His Kingdom, 'the sun' love, and 'seed' faith.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.