¹ Viešpats sako amonitams: “Argi Izraelis neturi paveldėtojų? Kodėl Milkomas paveldėjo Gadą ir jo žmonės apsigyveno miestuose?

² Ateis diena, kai Aš leisiu amonitų abai patirti karą. Ji pavirs griuvėsiais, o aplinkiniai miestai bus sudeginti; Izraelis atgaus savo nuosavybę.

³ Vaitok, Hešbone, nes Ajas sunaikintas. Šaukite, abos dukterys, apsivilkite ašutinėmis, raudokite, bėgiodamos patvoriais, nes Milkomas ir jo kunigai bei kunigaikščiai eis į nelaisvę.

⁴ Ko tu giries savo slėniais, nuklydusioji dukra? Pasitiki savo turtais, sakydama: ‘Kas drįs eiti prieš mane?’

⁵ Aš atvesiu prieš tave siaubą,­ sako Viešpats, kareivijų Dievas.­ Apsupę priešai taip jus išsklaidys, kad visi išbėgios ir niekas jų nebesurinks.

⁶ Bet po to Aš išlaisvinsiu amonitus,­sako kareivijų Viešpats”.

⁷ Kareivijų Viešpats sako Edomui: “Ar nebėra išminties Temane? Ar išminčiai nebeduoda patarimų, ar jų išmintis išseko?

⁸ Bėkite ir pasislėpkite slėptuvėse, Dedano gyventojai! Aš sunaikinsiu Ezavą, aplankydamas jį.

⁹ Ar vynuogių skynėjai nepaliktų kiek vynuogių? Jei vagys įsilaužtų nakčia, ar jie nepavogtų tik tiek, kiek jiems reikia?

¹⁰ Bet Aš apnuoginau Ezavą, Aš atidengiau jo paslaptis, ir jis nebeturės, kur pasislėpti. Jo vaikai, broliai ir kaimynai bus sunaikinti.

¹¹ Palik savo našlaičius, Aš išsaugosiu juos, tavo našlės tepasitiki manimi.

¹² Jei nekaltieji turės gerti taurę, tai ar tu liksi nebaustas? Tu neišvengsi bausmės!

¹³ Aš prisiekiau pats savimi, kad Bocra taps siaubu, virs dykuma bei keiksmažodžiu; visi jos miestai bus amžini griuvėsiai,­sako Viešpats”.

¹⁴ Aš sužinojau iš Viešpaties, kad pasiuntinys yra pasiųstas tautoms. Jis kviečia visus į kovą prieš jį.

¹⁵ “Tu būsi mažas tarp tautų ir paniekintas žmonėse.

¹⁶ Tavo smarkumas ir širdies išdidumas apgavo tave. Tu gyveni uolų plyšiuose, laikaisi kalvų viršūnėse. Jei tu susikrautum savo lizdą taip aukštai kaip erelis, Aš nustumčiau tave žemyn,­sako Viešpats.­

¹⁷ Edomas taps pasibaisėjimu; kiekvienas praeivis švilps ir baisėsis jo likimu.

¹⁸ Kaip sunaikinta Sodoma ir Gomora bei jų apylinkės, taip ir čia nepasiliks ir negyvens joks žmogus.

¹⁹ Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti?

²⁰ Štai Viešpaties nutarimas Edomui ir sprendimas Temano gyventojams. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

²¹ Nuo jų griuvimo trenksmo sudrebės žemė, ir jų šauksmo balsas bus girdimas prie audonosios jūros.

²² Jis pakils kaip erelis, atskris ir išskės sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys”.

²³ Apie Damaską: “Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos.

²⁴ Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę.

²⁵ Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas.

²⁶ Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną,­sako kareivijų Viešpats,­

²⁷ Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus”.

²⁸ Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: “Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas.

²⁹ Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’

³⁰ Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų.

³¹ Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą,­sako Viešpats.­Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę.

³² Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių,­sako Viešpats,­

³³ Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus”.

³⁴ Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Elamą, pradedant karaliauti Zedekijui, Judo karaliui:

³⁵ “Aš sulaužysiu Elamo lanką, jo didžiausią stiprybę.

³⁶ Aš pasiųsiu ant Elamo keturis vėjus iš keturių pasaulio šalių ir juos išsklaidysiu į visus pasaulio kraštus taip, kad nebus tautos, kurioje Elamo išsklaidytųjų nebūtų.

³⁷ Aš sukelsiu Elame baimę priešų, kurie siekia jo gyvybės, ir atvesiu prieš juos nelaimę, savo rūstybę, siųsiu paskui juos kardą ir sunaikinsiu juos.

³⁸ Aš pastatysiu Elame savo sostą ir pašalinsiu jų karalius bei kunigaikščius.

³⁹ Bet paskutinėmis dienomis Aš išvaduosiu Elamą,­sako Viešpats”.

¹ Of Moab. Thus says Yahweh of Armies, the God of Israel: Woe to Nebo! for it is laid waste; Kiriathaim is disappointed, it is taken; Misgab is put to shame and broken down.

² The praise of Moab is no more; in Heshbon they have devised evil against her: Come, and let us cut her off from being a nation. You also, Madmen, shall be brought to silence: the sword shall pursue you.

³ The sound of a cry from Horonaim, desolation and great destruction!

⁴ Moab is destroyed; her little ones have caused a cry to be heard.

⁵ For by the ascent of Luhith with continual weeping shall they go up; for at the descent of Horonaim they have heard the distress of the cry of destruction.

⁶ Flee, save your lives, and be like the heath in the wilderness.

⁷ For, because you have trusted in your works and in your treasures, you also shall be taken: and Chemosh shall go forth into captivity, his priests and his princes together.

⁸ The destroyer shall come on every city, and no city shall escape; the valley also shall perish, and the plain shall be destroyed; as Yahweh has spoken.

⁹ Give wings to Moab, that she may fly and get her away: and her cities shall become a desolation, without any to dwell therein.

¹⁰ Cursed is he who does the work of Yahweh negligently; and cursed is he who keeps back his sword from blood.

¹¹ Moab has been at ease from his youth, and he has settled on his lees, and has not been emptied from vessel to vessel, neither has he gone into captivity: therefore his taste remains in him, and his scent is not changed.

¹² Therefore, behold, the days come, says Yahweh, that I will send to him those who pour off, and they shall pour him off; and they shall empty his vessels, and break their bottles in pieces.

¹³ Moab shall be ashamed of Chemosh, as the house of Israel was ashamed of Bethel their confidence.

¹⁴ How do you say, We are mighty men, and valiant men for the war?

¹⁵ Moab is laid waste, and they are gone up into his cities, and his chosen young men are gone down to the slaughter, says the King, whose name is Yahweh of Armies.

¹⁶ The calamity of Moab is near to come, and his affliction hurries fast.

¹⁷ All you who are around him, bemoan him, and all you who know his name; say, How is the strong staff broken, the beautiful rod!

¹⁸ You daughter who dwells in Dibon, come down from your glory, and sit in thirst; for the destroyer of Moab has come up against you, he has destroyed your strongholds.

¹⁹ Inhabitant of Aroer, stand by the way, and watch: ask him who flees, and her who escapes; say, What has been done?

²⁰ Moab is disappointed; for it is broken down: wail and cry; tell it by the Arnon, that Moab is laid waste.

²¹ Judgment is come on the plain country, on Holon, and on Jahzah, and on Mephaath,

²² and on Dibon, and on Nebo, and on Beth Diblathaim,

²³ and on Kiriathaim, and on Beth Gamul, and on Beth Meon,

²⁴ and on Kerioth, and on Bozrah, and on all the cities of the land of Moab, far or near.

²⁵ The horn of Moab is cut off, and his arm is broken, says Yahweh.

²⁶ Make him drunken; for he magnified himself against Yahweh: and Moab shall wallow in his vomit, and he also shall be in derision.

²⁷ For wasn't Israel a derision to you? was he found among thieves? for as often as you speak of him, you shake your head.

²⁸ You inhabitants of Moab, leave the cities, and dwell in the rock; and be like the dove that makes her nest over the mouth of the abyss.

²⁹ We have heard of the pride of Moab, [that] he is very proud; his loftiness, and his pride, and his arrogance, and the haughtiness of his heart.

³⁰ I know his wrath, says Yahweh, that it is nothing; his boastings have worked nothing.

³¹ Therefore will I wail for Moab; yes, I will cry out for all Moab: for the men of Kir Heres shall they mourn.

³² With more than the weeping of Jazer will I weep for you, vine of Sibmah: your branches passed over the sea, they reached even to the sea of Jazer: on your summer fruits and on your vintage the destroyer is fallen.

³³ Gladness and joy is taken away from the fruitful field and from the land of Moab; and I have caused wine to cease from the wine presses: none shall tread with shouting; the shouting shall be no shouting.

³⁴ From the cry of Heshbon even to Elealeh, even to Jahaz have they uttered their voice, from Zoar even to Horonaim, to Eglath Shelishiyah: for the waters of Nimrim also shall become desolate.

³⁵ Moreover I will cause to cease in Moab, says Yahweh, him who offers in the high place, and him who burns incense to his gods.

³⁶ Therefore my heart sounds for Moab like pipes, and my heart sounds like pipes for the men of Kir Heres: therefore the abundance that he has gotten is perished.

³⁷ For every head is bald, and every beard clipped: on all the hands are cuttings, and on the waist sackcloth.

³⁸ On all the housetops of Moab and in its streets there is lamentation every where; for I have broken Moab like a vessel in which none delights, says Yahweh.

³⁹ How is it broken down! [how] do they wail! how has Moab turned the back with shame! so shall Moab become a derision and a terror to all who are around him.

⁴⁰ For thus says Yahweh: Behold, he shall fly as an eagle, and shall spread out his wings against Moab.

⁴¹ Kerioth is taken, and the strongholds are seized, and the heart of the mighty men of Moab at that day shall be as the heart of a woman in her pangs.

⁴² Moab shall be destroyed from being a people, because he has magnified himself against Yahweh.

⁴³ Fear, and the pit, and the snare, are on you, inhabitant of Moab, says Yahweh.

⁴⁴ He who flees from the fear shall fall into the pit; and he who gets up out of the pit shall be taken in the snare: for I will bring on him, even on Moab, the year of their visitation, says Yahweh.

⁴⁵ Those who fled stand without strength under the shadow of Heshbon; for a fire is gone forth out of Heshbon, and a flame from the midst of Sihon, and has devoured the corner of Moab, and the crown of the head of the tumultuous ones.

⁴⁶ Woe to you, O Moab! the people of Chemosh is undone; for your sons are taken away captive, and your daughters into captivity.

⁴⁷ Yet will I bring back the captivity of Moab in the latter days, says Yahweh. Thus far is the judgment of Moab.