¹ Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos, achelės ir abiejų tarnaičių:

² sustatė tarnaites ir jų vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o achelę ir Juozapą paskutinėje eilėje.

³ Jis pats nuėjo pirma jų ir septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su broliu.

⁴ Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė.

⁵ Pamatęs žmonas ir vaikus, jis klausė: “Kas šitie?” Tas atsakė: “Vaikai, kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną”.

⁶ Tada priartėjusios tarnaitės su savo vaikais nusilenkė.

⁷ Paskui priartėjo Lėja ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir achelė ir taip pat nusilenkė.

⁸ Ezavas toliau klausė: “Kam tie būriai, kuriuos sutikau?” Jis atsakė: “Kad rasčiau malonę savo valdovo akyse!”

⁹ Ezavas atsakė: “Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!”

¹⁰ Jokūbas tarė: “O ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą, ir tu esi man malonus.

¹¹ Prašau, priimk palaiminimą, kurį tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko turiu”. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną.

¹² Tada Ezavas tarė: “Dabar keliaukime­aš eisiu tavo priešakyje!”

¹³ Bet Jokūbas atsakė: “Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš.

¹⁴ Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą”.

¹⁵ Tada Ezavas sakė: “Leisk man palikti su tavimi dalį savo žmonių!” Bet tas atsakė: “Kam to reikia? Kad tik surasčiau malonę savo valdovo akyse!”

¹⁶ Ezavas tą dieną sugrįžo į Seyrą,

¹⁷ o Jokūbas judėjo toliau į Sukotą. Ten jis pasistatė namus, o gyvuliams­ pastoges. Todėl pavadino tą vietą Sukotu.

¹⁸ Jokūbas, keliaudamas iš Mesopotamijos, laimingai atvyko į Sichemą, kuris yra Kanaano krašte, ir apsistojo šalia miesto.

¹⁹ Sklypą, kuriame pasistatė palapinę, jis nusipirko iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą monetų.

²⁰ Jis ten pastatė aukurą ir jį pavadino: “Izraelio Dievo galybė”.

¹ Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis.

² Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.

³ Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta.

⁴ Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose.

⁵ Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas­apgaulė.

⁶ Nedorėlių žodžiai: “Tykokime pralieti kraują”, bet teisiųjų burna išgelbės juos.

⁷ Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

⁸ Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas.

⁹ Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos.

¹⁰ Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus.

¹¹ Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto.

¹² Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.

¹³ Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.

¹⁴ Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.

¹⁵ Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

¹⁶ Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

¹⁷ Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.

¹⁸ Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

¹⁹ Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

²⁰ Apgaulė­planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą.

²¹ Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.

²² Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

²³ Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.

²⁴ Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.

²⁵ Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.

²⁶ Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.

²⁷ Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.

²⁸ Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties.