¹ Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:

² “Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.

³ Iš šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.

⁴ Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikai,­sako Viešpats.­Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.

⁵ Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’

⁶ Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.

⁷ Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’.

⁸ Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.

⁹ Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą.

¹⁰ Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai,­sako Viešpats,­

¹¹ nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.

¹² Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma.

¹³ Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės.

¹⁴ Išsirikiuokite prieš Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui.

¹⁵ Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus.

¹⁶ Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą.

¹⁷ Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Nebukadnecaras, Babilono karalius, sutraiškė jo kaulus”.

¹⁸ Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

¹⁹ Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade.

²⁰ Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu,­sako kareivijų Viešpats.­

²¹ Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink,­sako Viešpats,­daryk taip, kaip tau įsakiau!

²² Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo.

²³ Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų.

²⁴ Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį.

²⁵ Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte.

²⁶ Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite­tenelieka nieko.

²⁷ Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena.

²⁸ Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos.

²⁹ Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį.

³⁰ Jo jaunuoliai kris aikštėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dieną,­sako Viešpats.­

³¹ Aš esu prieš tave, tu išdidusis! Atėjo tavo aplankymo metas.

³² Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui”.

³³ Kareivijų Viešpats sako: “Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.

³⁴ Jų Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

³⁵ Kardas chaldėjams, Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams!

³⁶ Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų.

³⁷ Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu!

³⁸ Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo.

³⁹ Todėl ten gyvens laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas.

⁴⁰ Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens.

⁴¹ Galinga tauta ateina iš šiaurės ir daug karalių iš žemės pakraščių.

⁴² Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs bei negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra!

⁴³ Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę.

⁴⁴ Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? Koks valdovas galėtų man prieštarauti?

⁴⁵ Šai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

⁴⁶ Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos”.

¹ After these things Jesus walked in Galilee: for he would not walk in Jewry, because the Jews sought to kill him.

² Now the Jews' feast of tabernacles was at hand.

³ His brethren therefore said unto him, Depart hence, and go into Judaea, that thy disciples also may see the works that thou doest.

⁴ For there is no man that doeth any thing in secret, and he himself seeketh to be known openly. If thou do these things, shew thyself to the world.

⁵ For neither did his brethren believe in him.

⁶ Then Jesus said unto them, My time is not yet come: but your time is alway ready.

⁷ The world cannot hate you; but me it hateth, because I testify of it, that the works thereof are evil.

⁸ Go ye up unto this feast: I Go not up yet unto this feast; for my time is not yet full come.

⁹ When he had said these words unto them, he abode still in Galilee.

¹⁰ But when his brethren were gone up, then went he also up unto the feast, not openly, but as it were in secret.

¹¹ Then the Jews sought him at the feast, and said, Where is he?

¹² And there was much murmuring among the people concerning him: for some said, He is a good man: others said, Nay; but he deceiveth the people.

¹³ Howbeit no man spake openly of him for fear of the Jews.

¹⁴ Now about the midst of the feast Jesus went up into the temple, and taught.

¹⁵ And the Jews marvelled, saying, How knoweth this man letters, having never learned?

¹⁶ Jesus answered them, and said, My doctrine is not mine, but his that sent me.

¹⁷ If any man will do his will, he shall know of the doctrine, whether it be of God, or whether I speak of myself.

¹⁸ He that speaketh of himself seeketh his own glory: but he that seeketh his glory that sent him, the same is true, and no unrighteousness is in him.

¹⁹ Did not Moses give you the law, and yet none of you keepeth the law? Why go ye about to kill me?

²⁰ The people answered and said, Thou hast a devil: who goeth about to kill thee?

²¹ Jesus answered and said unto them, I have done one work, and ye all marvel.

²² Moses therefore gave unto you circumcision; (not because it is of Moses, but of the fathers;) and ye on the sabbath day circumcise a man.

²³ If a man on the sabbath day receive circumcision, that the law of Moses should not be broken; are ye angry at me, because I have made a man every whit whole on the sabbath day?

²⁴ Judge not according to the appearance, but judge righteous judgment.

²⁵ Then said some of them of Jerusalem, Is not this he, whom they seek to kill?

²⁶ But, lo, he speaketh boldly, and they say nothing unto him. Do the rulers know indeed that this is the very Christ?

²⁷ Howbeit we know this man whence he is: but when Christ cometh, no man knoweth whence he is.

²⁸ Then cried Jesus in the temple as he taught, saying, Ye both know me, and ye know whence I am: and I am not come of myself, but he that sent me is true, whom ye know not.

²⁹ But I know him: for I am from him, and he hath sent me.

³⁰ Then they sought to take him: but no man laid hands on him, because his hour was not yet come.

³¹ And many of the people believed on him, and said, When Christ cometh, will he do more miracles than these which this man hath done?

³² The Pharisees heard that the people murmured such things concerning him; and the Pharisees and the chief priests sent officers to take him.

³³ Then said Jesus unto them, Yet a little while am I with you, and then I go unto him that sent me.

³⁴ Ye shall seek me, and shall not find me: and where I am, thither ye cannot come.

³⁵ Then said the Jews among themselves, Whither will he go, that we shall not find him? will he go unto the dispersed among the Gentiles, and teach the Gentiles?

³⁶ What manner of saying is this that he said, Ye shall seek me, and shall not find me: and where I am, thither ye cannot come?

³⁷ In the last day, that great day of the feast, Jesus stood and cried, saying, If any man thirst, let him come unto me, and drink.

³⁸ He that believeth on me, as the scripture hath said, out of his belly shall flow rivers of living water.

³⁹ (But this spake he of the Spirit, which they that believe on him should receive: for the Holy Ghost was not yet given; because that Jesus was not yet glorified.)

⁴⁰ Many of the people therefore, when they heard this saying, said, Of a truth this is the Prophet.

⁴¹ Others said, This is the Christ. But some said, Shall Christ come out of Galilee?

⁴² Hath not the scripture said, That Christ cometh of the seed of David, and out of the town of Bethlehem, where David was?

⁴³ So there was a division among the people because of him.

⁴⁴ And some of them would have taken him; but no man laid hands on him.

⁴⁵ Then came the officers to the chief priests and Pharisees; and they said unto them, Why have ye not brought him?

⁴⁶ The officers answered, Never man spake like this man.

⁴⁷ Then answered them the Pharisees, Are ye also deceived?

⁴⁸ Have any of the rulers or of the Pharisees believed on him?

⁴⁹ But this people who knoweth not the law are cursed.

⁵⁰ Nicodemus saith unto them, (he that came to Jesus by night, being one of them,)

⁵¹ Doth our law judge any man, before it hear him, and know what he doeth?

⁵² They answered and said unto him, Art thou also of Galilee? Search, and look: for out of Galilee ariseth no prophet.

⁵³ And every man went unto his own house.