¹ Ahitofelis tarė Abšalomui: “Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį.

² Aš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu.

³ Po to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje”.

⁴ Tas pasiūlymas patiko Abšalomui ir visiems Izraelio vyresniesiems.

⁵ Abšalomas tarė: “Pakvieskite arkietį Hušają. Paklausysime, ką jis pasakys”.

⁶ Hušajui atėjus, Abšalomas jam tarė: “Taip kalbėjo Ahitofelis. Ar mums elgtis pagal jo patarimą? Jei ne, tai tu kalbėk”.

⁷ Hušajas atsakė Abšalomui: “Šitas Ahitofelio patarimas nėra geras.

⁸ Tu žinai, kad tavo tėvas ir jo vyrai yra karžygiai ir jie yra taip įnirtę, kaip lokė lauke, netekusi jauniklių. Be to, tavo tėvas yra patyręs karys ir nenakvos kartu su žmonėmis.

⁹ Jis dabar yra pasislėpęs kokiame nors urve ar kitoje vietoje. Jei juos užpulsime ir keli iš mūsų žus, visi, išgirdę tai, sakys: ‘Sumušti žmonės, kurie sekė Abšalomą’.

¹⁰ Tada ir narsiausias, kurio širdis yra kaip liūto, drebės iš baimės, nes visas Izraelis žino, kad tavo tėvas yra galingas vyras ir su juo esantys yra narsūs vyrai.

¹¹ Todėl aš patariu sušaukti visus izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad jų būtų kaip smilčių pajūryje, ir tu pats eisi į mūšį su jais.

¹² Suradę jį, užpulsime, kaip rasa krintanti ant žemės, ir nepaliksime gyvo nė vieno iš vyrų, kurie yra su juo.

¹³ O jei jis pasitrauks į miestą, tai izraelitai atsineš virvių ir jį su visu miestu nuvilksime į upę, nė akmenėlio nepaliksime”.

¹⁴ Abšalomas ir visi izraelitai tarė: “Arkiečio Hušajo patarimas yra geresnis už Ahitofelio”. Nes Viešpats padarė, kad geras Ahitofelio patarimas nueitų niekais ir Viešpats galėtų užtraukti nelaimę Abšalomui.

¹⁵ Po to Hušajas pranešė kunigams Cadokui ir Abjatarui apie savo ir Ahitofelio patarimus Abšalomui bei Izraelio vyresniesiems.

¹⁶ Jis sakė: “Skubiai siųskite ir pasakykite Dovydui nenakvoti šiąnakt dykumoje, bet tuojau persikelti kitur, kad nepražūtų karalius ir visi su juo esantys žmonės”.

¹⁷ Jehonatanas ir Ahimaacas buvo apsistoję prie En ogelio šaltinio. Tarnaitė nuėjusi jiems pranešė, ir jie išėjo pasakyti karaliui Dovydui. Jie patys negalėjo pasirodyti mieste.

¹⁸ Tačiau vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė Abšalomui. Juodu skubiai nuėjo pas vieną žmogų Bahurime, kuris turėjo šulinį savo kieme, ir pasislėpė šulinyje.

¹⁹ Šeimininkė uždengė šulinį dangčiu ir pabarstė ant jo miežinių kruopų, kad nebūtų įtarimo.

²⁰ Abšalomo tarnai, atėję į tuos namus, klausė šeimininkės: “Kur yra Ahimaacas ir Jehonatanas?” Moteris jiems atsakė: “Jie perėjo upelį”. Paieškoję ir neradę jų, jie sugrįžo į Jeruzalę.

²¹ Abšalomo tarnams nuėjus, Ahimaacas ir Jehonatanas išlipo iš šulinio ir nuėję pranešė karaliui Dovydui: “Skubiai pasitrauk už Jordano, nes štai ką patarė prieš tave Ahitofelis”.

²² Dovydas ir jo žmonės perėjo Jordaną. ytui išaušus, visi buvo kitoje Jordano pusėje.

²³ Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape.

²⁴ Dovydui atvykus į Machanaimą, Abšalomas su savo vyrais perėjo per Jordaną.

²⁵ Abšalomas paskyrė Amasą kariuomenės vadu Joabo vieton. Amasa buvo sūnus izraelito Itros, kuris buvo vedęs Abigailę, Nahašo dukterį, Joabo motinos Cerujos seserį.

²⁶ Abšalomas su izraelitais pasistatė stovyklą Gileado krašte.

²⁷ Dovydui atvykus į Machanaimą, Nahašo sūnus Šobis iš amonitų abos, Amielio sūnus Machyras iš Lo Debaro ir Barzilajas iš Gileado ogelimo

²⁸ atgabeno antklodžių, dubenių, molinių indų, kviečių, miežių, miltų, paskrudintų grūdų, pupų, lęšių,

²⁹ medaus, sviesto ir sūrių. Visa tai jie atnešė Dovydui ir jo žmonėms, sakydami: “Žmonės dykumoje yra išalkę, nuvargę ir ištroškę”.

¹ Atskiros Judo giminės šeimos burtų keliu gavo žemes iki Cino dykumos, siekiančias Edomą pietuose.

² Jų siena prasideda nuo Sūriosios jūros į pietus,

³ nuo Akrabimo kalvų tęsiasi iki Cino pietuose, pro Kadeš Barnėją į Hecroną, pakyla į Adarą ir pasisuka į Karką.

⁴ Iš čia į Acmoną ir pasiekia Egipto upę, ja siena pasiekia jūrą. Šita yra pietinė siena.

⁵ O rytinė siena­Sūrioji jūra iki Jordano žiočių. Šiaurinė siena prasideda nuo jūros įlankos ir Jordano žiočių.

⁶ Paskui siena pakyla į Bet Hoglą, o nuo Bet Arabos tęsiasi į šiaurę. Toliau siena siekia ubeno sūnaus Bohano akmenį.

⁷ Iš Achoro slėnio kyla į Debyrą, nukrypdama Gilgalos link priešais Adumimo pakilimą, kuris yra į pietus nuo slėnio, ir eina į Saulės šaltinius iki En ogelio versmių.

⁸ Iš ten siena tęsiasi į Hinomo slėnį pro jebusiečių miestą Jeruzalę. Nuo čia ji kyla į viršūnę kalno, kuris yra į vakarus nuo Hinomo slėnio, gale efajų slėnio šiaurėje,

⁹ ir pasisuka nuo kalno viršūnės į Neftoachą­Vandenų versmę, ir prieina prie Efrono kalno miestų, paskui siena pasisuka į Baalą­ Kirjat Jearimą

¹⁰ ir nuo Baalo į vakarus į Seyro kalnyną; toliau į šiaurinį Jearimo kalnų šlaitą­Chesaloną, nusileidžia į Bet Šemešą ir tęsiasi iki Timnos.

¹¹ Siena, pasiekusi šiaurinio Ekrono ribas, pasisuka į Šikaroną, tęsiasi iki Baalo kalno, prieina prie Jabneelio ir baigiasi prie jūros.

¹² Vakarinė siena buvo Didžioji jūra. Tai yra Judo giminių teritorija.

¹³ Jefunės sūnui Kalebui jis davė dalį tarp Judo vaikų, kaip Viešpats įsakė Jozuei, Arbos, Anako tėvo, miestą, kuris yra Hebronas.

¹⁴ Kalebas išvarė iš ten tris Anako sūnus: Šešają, Ahimaną ir Talmają.

¹⁵ Iš ten Kalebas traukė prieš Debyrą; Debyras anksčiau vadinosi Kirjat Seferu.

¹⁶ Kalebas tarė: “Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas”.

¹⁷ Kenazo, Kalebo brolio, sūnus Otnielis, jį užėmė ir gavo Kalebo dukterį Achsą.

¹⁸ Kai ji ištekėjo už jo, jis prikalbėjo ją prašyti savo tėvo dirbamos žemės. Jai atvykus ir nulipus nuo asilo, tėvas klausė: “Ko norėtum?”

¹⁹ Ji atsakė: “Tėve, palaimink mane! Tu davei man pietų žemės, duok man ir vandens versmių!” Jis davė jai aukštutines ir žemutines versmes.

²⁰ Šitas yra Judo giminės atskirų šeimų paveldėjimas.

²¹ Judo giminė savo žemėse pietuose, Edomo link, paveldėjo šiuos miestus: Kabceelį, Ederą, Jagūrą,

²² Kiną, Dimoną, Adadą,

²³ Kedešą, Hacorą, Itnaną,

²⁴ Zifą, Telemą, Bealotą,

²⁵ Hacor Hadatą, Kerijot Hecroną­Hacorą,

²⁶ Amamą, Šemą, Moladą,

²⁷ Hacar Gadą, Hešmoną, Bet Peletą,

²⁸ Hacar Šualą, Beer Šebą, Biziotiją,

²⁹ Baalą, Jimą, Ezemą,

³⁰ Eltoladą, Kesilą, Hormą,

³¹ Ciklagą, Madmaną, Sansaną,

³² Lebaotą, Šilhimą, Ainą ir imoną; iš viso dvidešimt devynis miestus su jų kaimais.

³³ Slėnyje: Eštaolą, Corą, Ašną,

³⁴ Zanoachą, En Ganimą, Tapuachą, Enamą,

³⁵ Jarmutą, Adulamą, Sochoją, Azeką,

³⁶ Šaaraimą, Aditaimą, Gederą ir Gederotaimą; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais.

³⁷ Cenaną, Hadašą, Migdal Gadą,

³⁸ Dilaną, Micpę, Jokteelį,

³⁹ Lachišą, Bockatą, Egloną,

⁴⁰ Kaboną, Lachmasą, Kitlišą,

⁴¹ Gederotą, Bet Dagoną, Naamą ir Makedą; iš viso šešiolika miestų su jų kaimais.

⁴² Libną, Eterą, Ašaną,

⁴³ Iftachą, Ašną, Necibą,

⁴⁴ Keilą, Achzibą ir Marešą; iš viso devynis miestus su jų kaimais.

⁴⁵ Ekroną ir jo miestus bei kaimus

⁴⁶ nuo Ekrono iki jūros: visa, kas yra Ašdodo apylinkėje.

⁴⁷ Ašdodą, jo miestus ir kaimus; Gazą, jos miestus ir kaimus iki Egipto upės ir Didžiosios jūros kranto.

⁴⁸ O kalnyne: Šamyrą, Jatyrą, Sochoją,

⁴⁹ Daną, Kirjat Saną­Debyrą,

⁵⁰ Anabą, Eštemoją, Animą,

⁵¹ Gošeną, Holoną ir Giloją; iš viso vienuolika miestų su jų kaimais.

⁵² Arabą, Dūmą, Esaną,

⁵³ Janumą, Bet Tapuchą, Afeką,

⁵⁴ Humtą, Kirjat Arbą­Hebroną, Ciorą; iš viso devynis miestus su jų kaimais.

⁵⁵ Maoną, Karmelį, Zifą, Jutą,

⁵⁶ Jezreelį, Jorkoamą, Zanoachą,

⁵⁷ Kainą, Gibėją ir Timną; iš viso dešimt miestų su jų kaimais.

⁵⁸ Halhulą, Bet Cūrą, Gedorą,

⁵⁹ Maaratą, Bet Anotą ir Eltekoną; iš viso šešis miestus su jų kaimais.

⁶⁰ Kirjat Baalą­Kirjat Jearimą ir abą; iš viso du miestus su jų kaimais.

⁶¹ Dykumoje: Bet Arabą, Midiną, Sechachą,

⁶² Nibšaną, Druskos miestą ir En Gedį; iš viso šešis miestus su jų kaimais.

⁶³ Tačiau jebusiečių, Jeruzalės gyventojų, Judo giminė neįstengė išvaryti; jebusiečiai liko gyventi Jeruzalėje iki šios dienos.