¹ Juozapas nebegalėjo susivaldyti ir sušuko esantiems su juo: “Išeikite iš čia!” Nieko nebuvo prie jo, kai Juozapas prisipažino savo broliams.

² Jis taip garsiai verkė, kad išgirdo egiptiečiai ir faraono namai.

³ Juozapas tarė savo broliams: “Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?” Jo broliai išsigandę negalėjo nė žodžio ištarti.

⁴ Juozapas tarė savo broliams: “Prieikite prie manęs!” Jiems priėjus, jis kalbėjo: “Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą.

⁵ Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų!

⁶ Tik dveji metai, kai badas žemėje; jis dar tęsis penkerius metus, kuriais nebus nei ariama, nei pjaunama.

⁷ Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu.

⁸ Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju.

⁹ Skubiai keliaukite pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako Juozapas: ‘Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu. Atvyk pas mane, negaišk!

¹⁰ Gyvensi Gošeno krašte ir būsi arti manęs tu, tavo sūnūs ir vaikaičiai, tavo avys, galvijai ir visa, kas tau priklauso.

¹¹ Aš tave viskuo aprūpinsiu dar penkerius bado metus, kad tu nenuskurstum su savo šeima’.

¹² Jūs ir mano brolis Benjaminas mato, kad aš jums kalbu.

¹³ Praneškite mano tėvui apie visą mano garbę Egipte ir apie visa, ką matote, ir skubiai atgabenkite čia mano tėvą!”

¹⁴ Tada jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir abu verkė.

¹⁵ Jis bučiavo visus savo brolius verkdamas. Po to jo broliai kalbėjosi su juo.

¹⁶ Faraono namuose pasklido žinia: “Atvyko Juozapo broliai”. Tai patiko faraonui ir jo tarnams.

¹⁷ Faraonas tarė Juozapui: “Sakyk savo broliams: ‘Apkraukite savo gyvulius ir, sugrįžę į Kanaano šalį,

¹⁸ pasiimkite savo tėvą bei šeimas, ir ateikite pas mane. Aš jums duosiu Egipto geriausią dalį, kad maitintumėtės žemės gėrybėmis’.

¹⁹ Be to, jiems sakyk: ‘Pasiimkite iš Egipto šalies vežimų savo vaikams bei žmonoms ir, paėmę savo tėvą, ateikite.

²⁰ Negailėkite savo daiktų palikti, nes geriausia, ką Egipto šalis turi, priklausys jums’ ”.

²¹ Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas jiems davė vežimus, kaip faraonas įsakė, ir maisto kelionei.

²² Jis davė kiekvienam jų po vieną naują drabužį, o Benjaminui­tris šimtus sidabrinių ir penkis naujus drabužius.

²³ Savo tėvui jis pasiuntė dešimt asilų, nešančių Egipto gėrybes, ir dešimt asilių, apkrautų javais bei maistu kelionei.

²⁴ Jis išleido savo brolius ir, jiems išvykstant, tarė: “Nesibarkite kelionėje!”

²⁵ Ir jie išėjo iš Egipto, ir atėjo į Kanaano žemę pas savo tėvą Jokūbą.

²⁶ Ir pranešė jam: “Juozapas gyvas ir yra visos Egipto šalies valdytojas”. Jokūbo širdis apmirė, nes jis netikėjo jais.

²⁷ Ir jie persakė jam visus Juozapo žodžius, kuriuos jis jiems kalbėjo. Kai pamatė vežimus, kuriuos atsiuntė Juozapas, kad jį parvežtų, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo.

²⁸ Ir Izraelis pasakė: “Užtenka! Mano sūnus Juozapas dar gyvas. Eisiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas”.

¹ Then Joseph couldn't control himself before all those who stood before him, and he cried, "Cause everyone to go out from me!" No one else stood with him, while Joseph made himself known to his brothers.

² He wept aloud. The Egyptians heard, and the house of Pharaoh heard.

³ Joseph said to his brothers, "I am Joseph! Does my father still live?" His brothers couldn't answer him; for they were terrified at his presence.

⁴ Joseph said to his brothers, "Come near to me, please." They came near. "He said, I am Joseph, your brother, whom you sold into Egypt.

⁵ Now don't be grieved, nor angry with yourselves, that you sold me here, for God sent me before you to preserve life.

⁶ For these two years the famine has been in the land, and there are yet five years, in which there will be neither plowing nor harvest.

⁷ God sent me before you to preserve for you a remnant in the earth, and to save you alive by a great deliverance.

⁸ So now it wasn't you who sent me here, but God, and he has made me a father to Pharaoh, lord of all his house, and ruler over all the land of Egypt.

⁹ Hurry, and go up to my father, and tell him, 'This is what your son Joseph says, "God has made me lord of all Egypt. Come down to me. Don't wait.

¹⁰ You shall dwell in the land of Goshen, and you will be near to me, you, your children, your children's children, your flocks, your herds, and all that you have.

¹¹ There I will nourish you; for there are yet five years of famine; lest you come to poverty, you, and your household, and all that you have."'

¹² Behold, your eyes see, and the eyes of my brother Benjamin, that it is my mouth that speaks to you.

¹³ You shall tell my father of all my glory in Egypt, and of all that you have seen. You shall hurry and bring my father down here."

¹⁴ He fell on his brother Benjamin's neck, and wept, and Benjamin wept on his neck.

¹⁵ He kissed all his brothers, and wept on them. After that his brothers talked with him.

¹⁶ The report of it was heard in Pharaoh's house, saying, "Joseph's brothers have come." It pleased Pharaoh well, and his servants.

¹⁷ Pharaoh said to Joseph, "Tell your brothers, 'Do this. Load your animals, and go, travel to the land of Canaan.

¹⁸ Take your father and your households, and come to me, and I will give you the good of the land of Egypt, and you will eat the fat of the land.'

¹⁹ Now you are commanded: do this. Take wagons out of the land of Egypt for your little ones, and for your wives, and bring your father, and come.

²⁰ Also, don't concern yourselves about your belongings, for the good of all of the land of Egypt is yours."

²¹ The sons of Israel did so. Joseph gave them wagons, according to the commandment of Pharaoh, and gave them provision for the way.

²² He gave each one of them changes of clothing, but to Benjamin he gave three hundred pieces of silver and five changes of clothing.

²³ He sent the following to his father: ten donkeys loaded with the good things of Egypt, and ten female donkeys loaded with grain and bread and provision for his father by the way.

²⁴ So he sent his brothers away, and they departed. He said to them, "See that you don't quarrel on the way."

²⁵ They went up out of Egypt, and came into the land of Canaan, to Jacob their father.

²⁶ They told him, saying, "Joseph is still alive, and he is ruler over all the land of Egypt." His heart fainted, for he didn't believe them.

²⁷ They told him all the words of Joseph, which he had said to them. When he saw the wagons which Joseph had sent to carry him, the spirit of Jacob, their father, revived.

²⁸ Israel said, "It is enough. Joseph my son is still alive. I will go and see him before I die."