La Biblia

 

Genesis 35

Estudio

   

1 Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

2 Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

3 Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

4 Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

5 Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

6 Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

7 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

8 Ten mirė Debora, ebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino audos ąžuolu.

9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

10 Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

11 Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

12 Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

13 Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

14 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

15 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

16 Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, achelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

17 Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

18 Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

19 Ir achelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

20 Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas achelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

21 Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

22 Izraeliui gyvenant anoje šalyje, ubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

23 Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis ubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

24 achelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

25 achelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

26 Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

27 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

28 Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

29 Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.

   

De obras de Swedenborg

 

Arcana Coelestia #4562

Estudiar este pasaje

  
/ 10837  
  

4562. Verse 8. And Deborah, Rebekah’s nurse, died, and she was buried from under Bethel under the oak; and he called the name of it Allon-bacuth. “And Deborah, Rebekah’s nurse, died” signifies that hereditary evil was expelled; “and she was buried from under Bethel under the oak,” signifies rejected forever; “and he called the name of it Allon-bacuth” signifies the quality of the natural in that it was expelled.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

De obras de Swedenborg

 

Arcana Coelestia #3210

Estudiar este pasaje

  
/ 10837  
  

3210. And Isaac brought her into his mother Sarah’s tent. That this signifies the sanctuary of truth in the Divine Human, is evident from the signification of “tent,” as being what is holy (see n. 414, 1102, 2145, 2152, 2576), and thus a sanctuary; and from the signification of “Sarah the mother,” as being Divine truth (see n. 1468, 1901, 2063, 2065, 2904), of which was born the Divine Human, whose rational is represented by the son Isaac; whence it is evident that “Isaac brought her into his mother Sarah’s tent,” signifies that rational good brought with it the truth which is represented by Rebekah, into the sanctuary of truth.

[2] What the sanctuary of truth is may be seen from what was said above (n. 3194) concerning the Lord’s Divine Human; namely, that the veriest Divine has Good and Truth; and that the Lord, as to the Divine Human, came forth from the Divine good, and was born (namely, as to the Divine Human 1 of the Divine truth; or what is the same, that the very esse of the Lord was Divine good, but the very existere was Divine truth: from this was the Divine good rational, with which He conjoined Divine truth from the Human. Concerning this very deep arcanum more cannot be said. We will only add that it is the veriest Divine good and truth in the Lord’s Divine Human with which truth from the Human was conjoined, that was signified by the Sanctuary, or Holy of holies, in the tabernacle, and in the temple; and its quality was represented by the things therein contained, as by the golden altar, by the table on which were the showbreads [panes propositionis], by the candlestick, and still more internally by the propitiatory, and by the ark, and inmostly by the testimony, which was the law promulgated from Sinai, and which was the very Holy of Holies, or the Sanctuary of truth.

Notas a pie de página:

1. The Latin is Ipsum Divinum, but that this is a slip of the pen or misprint seems to be clearly indicated by what is said a few lines above as to the maternal parentage of the Divine Human, [Reviser.]

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.