La Biblia

 

Ezekielis 47

Estudio

   

1 Jis atvedė mane atgal prie namų durų, ir štai vanduo tekėjo iš po namų slenksčio rytų pusėje, nes jų priekis buvo rytų pusėje. Vanduo tekėjo iš po namo sienos dešinėje pusėje, į pietus nuo aukuro.

2 Po to jis išvedė mane pro šiaurės vartus ir nuvedė prie išorinių vartų rytų pusėje. Dešinėje pusėje tekėjo vanduo.

3 Vyras laikė rankoje matuojamąją virvę ir, eidamas rytų link, atmatavo tūkstantį uolekčių. Jis įvedė mane į vandenį, kuris siekė man iki kulkšnių.

4 Jis vėl atmatavo tūkstantį uolekčių ir vedė mane per vandenį. Dabar vanduo man siekė iki kelių. Dar kartą atmatavęs tūkstantį uolekčių, vėl vedė mane per vandenį. Vanduo man buvo iki juosmens.

5 Jis ketvirtą kartą atmatavo tūkstantį uolekčių. Čia jau buvo gili upė, kurios nebegalėjau perbristi. Buvo taip gilu, kad reikėjo plaukti.

6 Jis klausė manęs: “Žmogaus sūnau, ar tu matei?” Tada jis išvedė mane į upės krantą.

7 Grįžęs mačiau labai daug medžių abiejuose upės krantuose.

8 Jis man sakė: “Šitas vanduo teka į rytus, pasieks slėnį ir įtekės į jūrą. Įtekėjęs į jūrą, jis išgydys jos vandenis.

9 Kur šios upės vanduo įtekės, bus gausu žuvies ir kitų vandens gyvių. Vandenys bus išgydyti ir visa atgis, kai įtekės upės vanduo.

10 Nuo En Gedžio iki En Eglaimų stovės žvejai ir džiovins tinklus. Čia bus taip gausu įvairių rūšių žuvies, kaip Didžiojoje jūroje.

11 Balose ir pelkėse vanduo nepasikeis, jis liks sūrus.

12 Abiejuose upės krantuose augs vaisiniai medžiai. Jų lapai nenuvys, medžiai neš vaisius visą laiką, kiekvieną mėnesį, nes vanduo iš šventyklos juos drėkins. Jų vaisius vartos maistui, o lapus vaistams”.

13 Taip sako Viešpats Dievas: “Kraštą paveldės dvylika Izraelio giminių. Jis bus padalintas, o Juozapas gaus dvi dalis.

14 Jūs paveldėsite kraštą lygiomis dalimis. Aš prisiekiau jį duoti jūsų tėvams, ir jis bus jūsų nuosavybė.

15 Krašto ribos šiaurėje bus nuo Didžiosios jūros Hetlono link iki Cedado,

16 Hamato, Berotajo ir Sibraimų, kuris yra tarp Damasko ir Hamato, ir iki Hacer Tikono prie Haurano.

17 iba nuo jūros bus Hacar Enonas, Damasko riba ir į šiaurę iki Hamato ribos. Tai bus šiaurinė riba.

18 ytuose riba eis tarp Haurano ir Damasko, tarp Gileado ir Izraelio, Jordano upe iki ytų jūros. Tai bus rytinė riba.

19 Pietuose riba eis nuo Tamaros iki Kadešo kivirčų vandens, toliau Egipto upeliu iki Didžiosios jūros. Tai bus pietinė riba.

20 Vakarinė riba bus Didžioji jūra iki Hamato. Tai bus vakarinė riba.

21 Jūs padalinsite šį kraštą Izraelio giminėms.

22 Paveldą paskirstysite, mesdami burtus sau ir tarp jūsų gyvenantiems ateiviams, kuriems gimė vaikų, gyvenant tarp jūsų. Jie bus kaip ir gimę Izraelyje, ir jiems burtų keliu paskirsite nuosavybę tarp Izraelio giminių.

23 Kurioje giminėje gyvens ateivis, ten duosite jam nuosavybę,­sako Viešpats Dievas”.

   

Comentario

 

Own

  

In many cases, the spiritual meaning of "own," both as a verb and as an adjective, is relatively literal. When people are described as the "Lord's own," however, it specifically means those people who know Him and have His Word. This has taken various forms since the dawn of humanity; in the prehistoric church known as the "Most Ancient Church" the Lord's truth -- the direct expression of His love -- flowed into people directly. In the Ancient Church the Lord's Word was recognized in nature and in the form of deeply representative stories, some of which were passed on to us in the early chapters of Genesis. Among the Children of Israel the Lord's Word was expressed through the Ten Commandments, the laws of Moses, the very history of the nation of Israel and the various psalms and prophecies. The early Christians had those stories along with the teaching and inspiration of Jesus himself. We now have the whole Bible, including the teachings of Jesus, and can understand the Bible's true meaning. Each of these churches, then, was at some point the Lord's own.

De obras de Swedenborg

 

Arcana Coelestia #23

Estudiar este pasaje

  
/ 10837  
  

23. Nothing is more common in the Word than for the word 'day' to be used to mean the particular time at which events take place, as in Isaiah,

The day of Jehovah is near. Behold, the day of Jehovah comes. I will make heaven tremble, and the earth will be shaken out of its place, on the day of My fierce anger. Its time is close at hand, and its days will not be prolonged. Isaiah 13:6, 9, 13, 22.

And in the same prophet,

Her antiquity is in the days of antiquity. On that day Tyre will be forgotten for seventy years, like the days of one king. Isaiah 23:7, 15.

Since 'day' stands for the particular time it also stands for the state associated with that particular time, as in Jeremiah, Woe to us, for the day has declined, for the shadows of evening have lengthened! Jeremiah 6:4

And in the same prophet,

If you break My covenant that is for the day and My covenant that is for the night, so that there is neither daytime nor night at their appointed time. Jeremiah 33:20, 25.

Also,

Renew our days as of old. Lamentations 5:21.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.