Біблія

 

Genesis 2

Дослідження

   

1 Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.

2 Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.

3 Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.

4 Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurtidieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,

5 ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.

6 Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.

7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

8 Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.

9 Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.

10 Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.

11 Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.

12 Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.

13 Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.

14 Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.

15 Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.

16 Viešpats Dievas įsakė žmogui: “Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,

17 bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi”.

18 Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”.

19 Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.

20 Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.

21 Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.

22 Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.

23 Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta”.

24 Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.

25 Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

   

З творів Сведенборга

 

Arcana Coelestia #257

Вивчіть цей уривок

  
/ 10837  
  

257. 'The head of the serpent' is used to mean the reign of evil in general and of self-love in particular. This becomes clear from its very nature, which seeks not merely to exercise dominion but also to exercise it over everything on earth. Yet it is not satisfied even with that, but seeks to rule over everything in heaven. Nor is it satisfied even then, but seeks to rule over the Lord. And even then it would not be content. This inclination lies concealed within every spark of self-love. If it were shown the slightest approval and the restraint on it were slackened, you would perceive it break out instantly and strive increasingly to achieve that end. From this it is clear how 'the serpent' or evil constituting self-love wishes to have dominion, and how it hates the person it is unable to dominate. This is 'the serpent's head' which rears itself and which the Lord treads on, right down to the ground so that it goes on its belly and eats dust, as described in the previous verse. The serpent or dragon called Lucifer is similarly described in Isaiah,

Lucifer, you said in your heart, I will go up the heavens, above the stars of God I will raise my throne, and I will sit on the mount of assembly, in the uttermost parts of the north. I will go up above the heights of the clouds, I will make myself equal to the Most High. But you will indeed be cast down to hell, to the sides of the pit. Isaiah 14:13-15.

The serpent or dragon is also described in Revelation,

A great fiery-red dragon having seven heads and ten horns, and on his heads many jewels; but he was cast down to the earth. Revelation 12:3, 9.

This describes the height to which it raises its head. In David,

Jehovah said to my Lord, Sit at My right hand until I make Your enemies as Your foot-stool; Jehovah will send the rod of Your strength from Zion. He will judge the nations, He will fill them with corpses. He has crushed their head over much land. He will drink from the stream by the way, therefore He will lift up his head. Psalms 110:1-2, 6-7.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.