33
Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.
Genesis 19:33
Arcana Coelestia #2335
2335. 'For we will spend the night in the street' means that He was willing, so to speak, to judge from truth. This becomes clear from the meaning of 'the street' and from the meaning of 'spending the night'. 'Street' is mentioned in various places in the Word, and in the internal sense has a similar meaning to 'a way', namely, truth; for a street is a way within a city, as will be clear from the places quoted in the next paragraph. That here 'spending the night' is judging may become clear from the meaning of 'the night'. It has been shown above in 2323 that 'the evening' means the penultimate state of the Church when faith is starting to be no more. It also means the visitation which takes place prior to judgement. From this it is evident that night which follows is the last state when faith is no more, and also when judgement takes place. From this it is plain that in the internal sense 'spending the night in the street' means judging from truth.
[2] As for judgement it is twofold, that is to say, there is judgement from good and judgement from truth. People who have faith are judged from good, but those who do not have it are judged from truth. The fact that those who have faith are judged from good is quite clear in Matthew 25:34-40, while those who do not have it are judged from truth, in verses 41-46. Those judged from good are saved since they have accepted good, but those judged from truth are condemned because they have rejected good. Good is the Lord's, and those who acknowledge this in life and faith are the Lord's, and are therefore saved; but those who do not acknowledge it in life, nor consequently in faith, cannot be the Lord's nor thus be saved. They are judged therefore according to the actions done in their life and according to their thoughts and ends in view. And when judged according to these they are inevitably condemned, for the truth is that of himself man can do, think, and intend nothing but evil, and of himself rushes towards hell insofar as he is not held back from that place by the Lord.
[3] The situation with regard to judgement from truth is this: The Lord never judges anyone except from good, for His will is to lift all men, however many these may be, up to heaven, indeed if it were possible, up to Himself. For the Lord is mercy itself and good itself, and mercy itself and good itself cannot possibly condemn anyone. It is man who, in rejecting good, condemns himself. As a person has fled habitually from good during his lifetime, so in the next life he flees from it, and therefore from heaven and the Lord. For the Lord cannot be present except within good. He is present in truth as well, but not in truth separated from good. That the Lord does not condemn anyone, that is, does not judge them to hell, He Himself declares in John,
God did not send His Son into the world to judge the world but that the world might be saved through Him. This is the judgement, that the light has come into the world, but men preferred darkness rather than light, because their deeds were evil. John 3:17, 19.
And in the same gospel,
If anyone hears My words, yet does not believe, I do not judge him; for I did not come to judge the world but to save the world. John 12:47.
[4] See in addition what has been said already on these matters in 223, 245, 592, 696, 1093, 1683, 1874, 2258. When judgement was dealt with above in 2320, 2321, it was shown that all judgement belongs to the Lord's Divine Human and His Holy proceeding, according to the Lord's words in John,
The Father does not judge anyone, but has given all judgement to the Son. John 5:22.
Now however it is said that the Lord does not judge anyone by condemning him. This shows the nature of the Word in the letter - that unless understood from a sense other than the letter, namely from the internal sense, it would be unintelligible. The internal sense alone shows what is really involved in judgement.
Jeremijas 23
1
“Vargas ganytojams, kurie mano ganyklos avis naikina ir išsklaido!”sako Viešpats.
2
Todėl taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie savo tautos ganytojus: “Jūs išsklaidėte mano avis ir jų neaplankėte. Todėl Aš jus aplankysiu dėl jūsų piktų darbų.
3
Aš pats surinksiu savo bandos likutį iš visų šalių, į kurias Aš jas išvariau, ir sugrąžinsiu į ganyklą; ten jos bus vaisingos ir dauginsis.
4
Aš paskirsiu joms ganytojų, kurie tikrai jas ganys. Jos nebebijos ir nesibaimins, nė vienos iš jų netrūks,sako Viešpats”.
5
“Ateis diena,sako Viešpats, kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.
6
Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: ‘Viešpats, mūsų teisumas’.
7
Tuomet nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš Egipto krašto’,
8
bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė ir parvedė Izraelio palikuonis iš šiaurės ir iš visų kraštų, į kuriuos Aš juos buvau išvaręs’. Ir jie gyvens savo žemėje”.
9
Mano širdis plyšta krūtinėje dėl pranašų, visi mano kaulai dreba. Aš esu kaip girtas vyras, kaip įveiktas vyno vyras dėl Viešpaties ir Jo šventų žodžių.
10
“Šalis pilna svetimautojų; dėl jų prakeikimo gedi kraštas, išdžiūvusios stepių ganyklos. Jų siekiai yra pikti, jų jėganeteisybė.
11
Jų pranašai ir kunigai yra bedieviai, net savo namuose aptinku jų nedorybę”,sako Viešpats.
12
“Jų kelias yra slidus kelias tamsoje, kuriuo eidami, jie paslys ir grius. Aš siųsiu sunaikinimą ir bausiu juos”,sako Viešpats.
13
Tarp Samarijos pranašų mačiau kvailystę: jie pranašavo Baalo vardu ir klaidino mano tautą, Izraelį.
14
Tarp Jeruzalės pranašų mačiau baisių dalykų: svetimavimą ir melagystę. Jie padrąsina piktadarius, kad jie nenusigręžtų nuo savo nedorybių. Visi yra kaip Sodomos ir Gomoros gyventojai.
15
Todėl kareivijų Viešpats taip sako apie pranašus: “Aš juos valgydinsiu metėlėmis ir girdysiu karčiu vandeniu, nes nuo Jeruzalės pranašų bedievystė pasklido visoje šalyje”.
16
Taip sako Viešpats: “Neklausykite pranašų, jums pranašaujančių. Jie tik mulkina jus, kalbėdami prasimanytus regėjimus, o ne tai, kas ateina iš Viešpaties.
17
Jie sako tiems, kurie niekina mane: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Jūs turėsite ramybę’, ir kiekvienam, kuris seka savo širdies užgaidas sako: ‘Jums neatsitiks nieko pikto’ ”.
18
Kas buvo Viešpaties pasitarime, kas Jį matė ir girdėjo Jo žodį? Kas klausėsi Jo žodžio ir Jį išgirdo?
19
Ateina Viešpaties pykčio audra, viesulas užgrius ant nedorėlių galvų.
20
Nenusigręš Viešpaties rūstybė. Jis įvykdys visa, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai aiškiai suprasite.
21
“Aš nesiunčiau šitų pranašų, jie patys bėgo! Nekalbėjau jiems, tačiau jie pranašavo!
22
Jei jie būtų buvę mano pasitarime ir skelbtų mano žodžius tautai, jie būtų nukreipę juos nuo jų pikto kelio ir nuo jų piktų darbų.
23
Argi Aš esu Dievas tiktai arti, o toli nebesu Dievas?
24
Argi gali kas taip pasislėpti, kad Aš jo nematyčiau?sako Viešpats.Argi Aš nepripildau dangaus ir žemės?
25
Aš girdėjau, ką kalbėjo pranašai, pranašaudami mano vardu melą ir sakydami: ‘Sapnavau, sapnavau!’
26
Ar ilgai tai bus širdyse pranašų, kurie pranašauja melą ir apgaulę?
27
Jie siekia, kad mano tauta pamirštų mane dėl jų sapnų, kuriuos jie pasakoja vieni kitiems, kaip jų tėvai pamiršo mane dėl Baalo.
28
Pranašas, kuris turi sapną, tepasakoja sapną, o kas turi mano žodį, teskelbia jį ištikimai. Ką šiaudai turi bendro su kviečių grūdais?”sako Viešpats.
29
“Argi mano žodis nėra kaip ugnis? Argi jis nėra kaip kūjis, sutrupinantis uolą?
30
Aš esu prieš pranašus, kurie vagia mano žodžius vienas nuo kito!
31
Aš esu prieš pranašus, kurie savo liežuviu sako: ‘Jis pasakė’.
32
Aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus. Jie pasakoja ir klaidina mano tautą savo lengvabūdiškais melais. Aš nesiunčiau jų ir jiems neįsakiau; jie visi yra nenaudingi šitai tautai”,sako Viešpats.
33
“Jei tave klaus šita tauta, pranašas ar kunigas: ‘Kokia Viešpaties našta?’, atsakyk jiems: ‘Kokia našta? Viešpats sako: ‘Aš jus atmesiu’.
34
Bet jei pranašas, kunigas ar kitas žmogus sakytų: ‘Viešpaties našta’,tai Aš nubausiu jį ir jo namus.
35
Taip jūs privalote sakyti savo artimui ar savo broliui: ‘Ką atsakė Viešpats?’, arba: ‘Ką kalbėjo Viešpats?’
36
Neminėkite daugiau Viešpaties naštos, nes kiekvienas žmogaus žodis bus jam našta; jūs iškraipote gyvojo Dievo, kareivijų Viešpaties, žodžius.
37
Jūs turite klausti pranašo: ‘Ką tau atsakė Viešpats?’, arba: ‘Ką kalbėjo Viešpats?’
38
Bet kadangi jūs sakote: ‘Viešpaties našta’, nors Aš įsakiau nesakyti: ‘Viešpaties našta’,
39
Aš visiškai pamiršiu jus ir apleisiu jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams, ir pašalinsiu iš savo akivaizdos.
40
Aš užtrauksiu jums amžiną pajuoką ir nepamirštamą gėdą”.
