Novo kršćansko proučavanje Biblije

Biblija

 

Ezekielis 8

Studija

   

1 Šeštaisiais metais, šešto mėnesio penktą dieną, kai aš sėdėjau savo namuose su Judo vyresniaisiais, Viešpaties ranka palietė mane.

2 Aš pamačiau prieš save lyg žmogaus pavidalą; nuo juosmens žemyn atrodė lyg liepsnojanti ugnis, o nuo juosmens aukštyn­tarsi žėrintis gintaras.

3 Jis ištiesė ranką ir nutvėrė mane už galvos plaukų. Dvasia pakėlė mane tarp dangaus ir žemės ir nunešė mane Dievo regėjime į Jeruzalę prie vidaus kiemo vartų šiaurės pusėje, kur stovėjo pavydo stabas, kuris kėlė pavydą.

4 Ir ten aš pamačiau Izraelio Dievo šlovę, kaip ją buvau matęs regėjime lygumoje.

5 Jis man sakė: “Žmogaus sūnau, pažvelk į šiaurės pusę”. Aš žiūrėjau, ir štai prie pat aukuro, prie vartų, stovėjo pavydo stabas.

6 Jis man kalbėjo toliau: “Žmogaus sūnau, ar matai, ką jie daro? Izraelio namai daro dideles bjaurystes, kad Aš pasitraukčiau iš savo šventyklos. Bet apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių!”

7 Jis atvedė mane prie šventyklos vartų ir parodė man sienoje skylę.

8 Jis liepė man: “Žmogaus sūnau, kask po siena!” Prakasęs sieną, radau duris.

9 Jis liepė įeiti ir pažiūrėti, kas čia vyksta.

10 Įėjęs mačiau ant sienų roplių, nešvarių gyvūnų ir Izraelio stabų piešinius.

11 Prieš juos stovėjo septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų su Jaazaniju, Šafano sūnumi. Kiekvienas laikė rankoje po smilkytuvą, iš kurių kilo aukštyn tirštas smilkalų debesis.

12 Jis klausė: “Žmogaus sūnau, ar matai, ką Izraelio vyresnieji tamsoje daro prie stabų piešinių? Jie sako: ‘Viešpats paliko kraštą, Jis nemato mūsų’ ”.

13 Jis vėl man tarė: “Apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių”.

14 Jis įvedė mane į Viešpaties namus pro šiaurinius vartus. Čia sėdėjo moterys ir apraudojo Tamūzą.

15 Jis tarė man: “Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Apsisuk ir pamatysi bjaurysčių, didesnių už šitas”.

16 Jis įvedė mane į Viešpaties namų kiemą. Tarp Viešpaties šventyklos durų ir aukuro stovėjo maždaug dvidešimt penki vyrai, nusigręžę nuo Viešpaties šventyklos į rytus, ir garbino saulę.

17 Jis tarė: “Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Ar negana to, kas yra Jude! Šitie nusikaltimai bei smurtas vėl užtrauks mano bausmę.

18 Aš išliesiu ant jų savo įtūžį, nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Nors jie garsiai šauksis mano pagalbos, neišklausysiu jų”.

   

Biblija

 

Ezekielis 29:1

Studija

       

1 Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną Viešpats kalbėjo man:

Iz Swedenborgovih djela

 

Arcana Coelestia #6297

Proučite ovaj odlomak

  
/ 10837  
  

6297. 'And his seed will be the fullness of nations' means that truth - the truth of faith - will be predominant. This is clear from the meaning of 'seed' as faith and charity, dealt with in 1025, 1447, 1610, 1940, 2848, 3187, 3310, 3373, 3671, in this case faith since it refers to Ephraim; and from the meaning of 'the fullness of nations' as an abundance, thus that it will be predominant. 'Fullness' in the Word means the entire whole or, where it does not mean the entire whole, an abundant part; and it is used with reference both to truth and to good. For 'a multitude' is used with reference to truth, but 'greatness' to good, thus 'fullness' with reference to both, as in Jeremiah,

Behold, waters rising out of the north which will become like a deluging stream, and they will deluge the land and its fullness, the city and those who dwell in it. Jeremiah 47:2.

'The land and its fullness' stands for the entire whole, both of truth and of good, constituting the Church. 'The city and those who dwell in it' is therefore added, for 'the city' means truths, and 'those who dwell in it' forms of good, 2268, 2451, 2712.

[2] In Ezekiel,

They will eat their bread with anxiety, and drink their waters with astonishment, so that her land may be devastated of its fullness. Ezekiel 12:19.

'Land' stands for the Church, and 'fullness' for the goodness and truth there. The fact that both are meant is evident from the words immediately before, which say that they will eat bread with anxiety and drink waters with astonishment. For 'bread' means the good of love, and 'waters' the truth of faith, which are referred to as 'the fullness' of the land.

[3] Similarly in Amos,

I hate the pride of Jacob and his palaces, therefore I will shut up the city and its fullness. Amos 6:8.

In David,

The heavens are Yours, the earth also is Yours. The world and the fullness of it You have founded. Psalms 89:11.

And elsewhere in the same author,

The earth is Jehovah's and the fullness of it, the world and those who dwell in it. He has founded it upon the seas and established it upon the rivers. Psalms 24:1-2.

Here also 'the fullness' stands for truth and goodness. 'The earth' stands for the Church in a specific sense, 'the world' for the Church in an overall sense. Jehovah's founding of the world upon the seas means basing it on things that contribute to knowledge, 28, and His establishing it upon the rivers means basing it on those that lead to intelligence, 3051. Is anyone unable to see that it is not Jehovah's founding of the world on the seas or His establishing of it upon the rivers that is meant? For the world is not founded or established on them, and therefore anyone who thinks the matter over can see that something other than 'the seas' or 'the rivers' is meant and that this something other is a spiritual or internal facet of the Word.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org