³⁰ Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.

¹ Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

² Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

³ pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

⁴ “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

⁵ “Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

⁶ Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

⁷ Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

⁸ Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

⁹ Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

¹⁰ Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.

¹¹ Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

¹² Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

¹³ Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

¹⁴ Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

¹⁵ ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

¹⁶ “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

¹⁷ “Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė”.

¹⁸ Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.