圣经文本

 

Genesis第7章

学习

   

1 Viešpats tarė Nojui: “Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.

2 Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių­po patiną ir patelę,

3 taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje.

4 Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs”.

5 Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė.

6 Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo.

7 Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano.

8 Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir roplių

9 poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.

10 Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę.

11 Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.

12 Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.

13 Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos.

14 Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis

15 suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą.

16 Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės.

17 Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės.

18 Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje.

19 Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi.

20 Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė.

21 Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės.

22 Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė.

23 Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.

24 Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#760

学习本章节

  
/10837  
  

760. That 'forty days and forty nights' means its duration has been shown above at verse 4. As has been stated, 'forty' means the whole duration of temptation, long or short, and indeed severe temptation involving things of the will. For it is through a whole chain of pleasures and through love of the world and self-love, and so through the desires which are the unceasing activities of those loves, that a person has acquired life to himself. Consequently his whole life consists in nothing else than things such as these. This life cannot possibly accord with heavenly life, for nobody can love worldly things and at the same time heavenly. Loving worldly things is looking downwards, loving heavenly looking upwards. Still less can anyone love himself and at the same time the neighbour, and least of all himself and at the same time the Lord. Someone who loves himself hates all who are not subservient to him, and so he who loves himself is very far removed from heavenly love or charity, which consists in loving the neighbour more than self, and the Lord above all things. From these considerations it is clear how far away man's life is from heavenly life. This being so the Lord regenerates him by means of temptations, and redirects him so that he conforms [to heavenly life]. This is the reason why this temptation is severe. In fact it impinges on, attacks, breaks down, and alters a person's essential life, which also is why it is described by 'the fountains of the great deep being split open' and by 'the floodgates of heaven being opened'.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.