圣经文本

 

Genesis第22章

学习

   

1 Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: “Abraomai!” Tas atsiliepė: “Aš čia!”

2 Tada Jis tarė: “Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!”

3 Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs.

4 Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą.

5 Abraomas tarė savo jaunuoliams: “Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus”.

6 Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant,

7 Izaokas tarė savo tėvui: “Mano tėve!” O tas atsiliepė: “Aš čia, sūnau!” Jis klausė: “Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?”

8 Abraomas atsakė: “Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!” Taip juodu ėjo toliau.

9 Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro.

10 Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.

11 Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: “Abraomai! Abraomai!” Tas atsakė: “Aš čia!”

12 “Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

13 Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.

14 Abraomas pavadino tą vietą “Viešpats mato”. Ir šiandien dar sakoma: “Ant kalno, kur Viešpats mato”.

15 Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus

16 ir tarė: “Savimi prisiekiusako Viešpats,­kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,

17 Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,

18 ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso”.

19 Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje.

20 Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: “Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui:

21 pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,

22 Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį”.

23 Betuelio duktė buvo ebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.

24 Be to, jo sugulovė euma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#2784

学习本章节

  
/10837  
  

2784. 'And split the pieces of wood for the burnt offering' means the merit of righteousness. This is clear from the meaning of 'the pieces of wood' and of 'splitting them' 'Pieces of wood' means goods which are the product of one's own works, and those which are the product of righteousness; and 'splitting pieces of wood' means placing merit in the goods which are the product of one's own works. But as regards 'splitting the wood for the burnt offering' meaning the merit of righteousness, this seems too remote for anyone to know without revelation. The fact that 'splitting pieces of wood' means placing merit in the goods which are the product of one's own works has been made clear to me from the incidents I have witnessed and described in Volume One, in 1110, about hewers of wood being those who, through the goods which they have done, wish to merit salvation. In addition there are others up above, in front and slightly to the right, who come from some other planet. These in the same way have claimed for themselves all good and are seen in like manner to be hewing and splitting wood. Sometimes, when they seem to themselves to be hard at work, their faces shine from the light shed by some ignis fatuus, which is the meritorious good that they attribute to themselves. The reason for such an appearance is that 'wood' is representative of good, as was all the wood in the Ark and in the Temple, and also all the wood placed on the altar when burnt offerings and sacrifices were made. But people who attribute good to themselves and make it meritorious are also said in the Word to worship wood or a graven image made of wood.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.