圣经文本

 

Genesis第21章

学习

   

1 Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs.

2 Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs.

3 Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku.

4 Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas.

5 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.

6 Sara tarė: “Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.

7 Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje”.

8 Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomasdieną iškėlė didelį pokylį.

9 Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko,

10 ir tarė Abraomui: “Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku”.

11 Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus.

12 Tačiau Dievas tarė Abraomui: “Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys.

13 Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis”.

14 Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.

15 Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu.

16 Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: “Negaliu matyti mirštančio vaiko”. Ir graudžiai verkė.

17 Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelasdangaus tarė Hagarai: “Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.

18 Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!”

19 Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.

20 Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.

21 Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.

22 Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: “Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.

23 Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!”

24 Abraomas atsakė: “Prisiekiu”.

25 Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę.

26 Abimelechas atsakė: “Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos”.

27 Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą.

28 Abraomas atskyrė septynis ėriukus.

29 Abimelechas klausė Abraomo: “Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?”

30 Jis atsakė: “Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį”.

31 Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė.

32 Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą.

33 Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo.

34 Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#2674

学习本章节

  
/10837  
  

2674. 'And he took bread and a flask of water' means good and truth. This is clear from the meaning of 'bread' as that which is celestial, or good, dealt with in 276, 680, 2165, and from the meaning of 'water' as that which is spiritual, or truth, dealt with in 28, 680, 739. The expression 'a flask of water' is used because it is a very small amount of truth that people are granted to begin with, that is to say, as much as they are able to receive at that time - that capacity to receive being meant by the words 'he put them on her shoulder', 2676. Anyone may see that these historical details embody arcana from the fact that Abraham, who was rich in flocks and herds, also in silver and gold, sent away his servant-girl who had borne his son, and the boy Ishmael whom he loved much, with no more than some bread and some water in a flask. He could also foresee that they would die once they had used these up, which would indeed have happened if the angel had not come to their aid. What is more, these details regarding the bread and the flask of water, and their being placed on her shoulder, are not really important enough to be mentioned. But this incident did in fact take place, and it has been recorded because these details embody and mean the first state of those who are becoming spiritual, to whom to begin with some good and some truth, and indeed only a small amount, are supplied; and after that their water comes to an end, at which point they receive help from the Lord.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.