圣经文本

 

Išėjimas第40章

学习

   

1 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Pirmo mėnesio pirmą dieną ištiesk Susitikimo palapinę,

3 pastatyk joje skrynią, pakabink prieš ją uždangą,

4 įnešk stalą ir padėk ant jo tai, kas turi ant jo būti. Įnešk žvakidę ir sustatyk ant jos lempas.

5 Auksinį smilkymo aukurą padėk priešais Liudijimo skrynią. Palapinės įėjime pakabink užuolaidą.

6 Pastatyk deginamųjų aukų aukurą priešais įėjimą į Susitikimo palapinę,

7 o tarp aukuro ir palapinės­ praustuvę, į kurią pripilk vandens.

8 Atskirk kiemą užkabomis ir pakabink užkabą įėjime.

9 Paėmęs patepimo aliejaus, patepk palapinę ir visus jos daiktus, ir tai bus šventa;

10 taip pat deginamųjų aukų aukurą, visus jo reikmenis

11 ir praustuvę su jos stovu.

12 Aaroną ir jo sūnus privesk prie Susitikimo palapinės įėjimo, apiplauk vandeniu

13 ir apvilk Aaroną šventais rūbais man tarnauti: patepk ir pašventink jį, kad jis galėtų būti man kunigu.

14 Taip pat ir jo sūnus privesk ir apvilk jupomis,

15 ir juos patepk, kaip jų tėvą patepei, kad galėtų būti man kunigais. Tas patepimas jiems bus amžinai kunigystei per kartų kartas”.

16 Mozė padarė visa, ką Viešpats įsakė.

17 Taigi antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmą dieną palapinė buvo pastatyta.

18 Mozė pastatė ją: sustatė lentas, padėjo pakojus, įkišo užkaiščius, pastatė stulpus,

19 užtiesė palapinės uždangalą ir ant jo uždėjo kitus uždangalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

20 Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį.

21 Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.

22 Pastatė ir stalą Susitikimo palapinės šiauriniame šone šiapus uždangos

23 ir ant jo sudėjo padėtinės duonos kepalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

24 Susitikimo palapinėje priešais stalą pastatė žvakidę

25 ir paruošė lempas, kaip Viešpats įsakė Mozei.

26 Prieš uždangą pastatė ir auksinį aukurą,

27 ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

28 Susitikimo palapinės įėjime pakabino užuolaidą,

29 pastatė deginamųjų aukų aukurą priešais Susitikimo palapinę ir ant to aukuro aukojo deginamąją ir duonos auką, kaip Viešpats įsakė Mozei.

30 Tarp Susitikimo palapinės ir aukuro pastatė praustuvę ir į ją pripylė vandens.

31 Mozė, Aaronas ir jo sūnūs plaudavosi joje rankas ir kojas,

32 prieš eidami į Susitikimo palapinę ir prieš artindamiesi prie aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei.

33 Aplink palapinę ir aukurą atitvėrė kiemą ir jo įėjime pakabino užkabą. Taip Mozė užbaigė visus darbus.

34 Kai visa buvo baigta, debesis apgaubė Susitikimo palapinę ir Viešpaties šlovė pripildė ją.

35 Mozė negalėjo įeiti Susitikimo palapinėn, nes debesis buvo ant jos ir Viešpaties šlovė buvo ją pripildžiusi.

36 Debesiui pakilus nuo palapinės, izraelitai keliaudavo toliau;

37 jei debesis būdavo virš palapinės, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje, kol debesis pakildavo.

38 Viešpaties debesis buvo virš palapinės dienos metu, o naktį virš jos buvo liepsna visų Izraelio vaikų akivaizdoje per visą kelionės laiką.

   

来自斯威登堡的著作

 

Apocalypse Revealed#468

学习本章节

  
/962  
  

468. And his feet like pillars of fire. This symbolizes the Lord's Divinity on the natural plane in respect to His Divine love, which sustains all things.

This, too, is apparent, from the explanation in no. 49 above, where it is said of the Son of Man that "His feet were like fine brass, as though fired in a furnace."

The angel's feet looked like pillars of fire because the Lord's Divinity on the natural plane - which fundamentally is the Divine humanity that He took on in the world - supports His Divinity from eternity, as the body does the soul, and likewise as the Word's natural meaning supports its spiritual and celestial meanings, on which subject see The Doctrine of the New Jerusalem Regarding the Sacred Scripture, nos. 27-49. To be shown that feet symbolize something natural, see no. 49, and a pillar something that supports, no. 191.

Fire symbolizes love because spiritual fire is nothing else. Therefore it is customary in worship to pray that heavenly fire, that is to say, heavenly love, may kindle the worshipers' hearts. People know that there is a correspondence between fire and love from the fact that a person grows warm with love, and cold with its loss. Nothing else produces vital warmth but love, in both senses. The origin of these correspondences is owing to the existence of two suns, one in the heavens, which is pure love, and the other in the world, which is nothing but fire. This, too, is the reason for the correspondence between all spiritual and natural things.

[2] Since fire symbolizes Divine love, therefore on Mount Horeb Jehovah appeared to Moses in a bush on fire (Exodus 3:1-3). Moreover He descended upon Mount Sinai in fire (Deuteronomy 4:36). For this reason, too, the seven lamps of the lampstand in the Tabernacle were lit every evening, so as to burn before Jehovah (Leviticus 24:2-4). For the same reason fire burned continually on the altar and was not extinguished (Leviticus 6:13), and the priests took fire from the altar in their censers and burned incense (Leviticus 16:12-13).

Therefore Jehovah went before the children of Israel by night in a pillar of fire (Exodus 13:21-22). Fire from heaven consumed the burnt offerings on the altar, as a sign of His being well pleased (Leviticus 9:24, 1 Kings 18:38). The burnt offerings were called offerings by fire to Jehovah, and offerings by fire for a restful aroma to Jehovah (Exodus 29:18; Leviticus 1:9, 13, 17; 2:2, 9-11; 3:5, 16; 4:35; 5:12; 7:30; 21:6; Numbers 28:2; Deuteronomy 18:1).

Therefore in the book of Revelation the Lord's eyes looked like a flame of fire (Revelation 1:14; 2:18; 19:12, cf. Daniel 10:5-6). And seven lamps of fire burned before the throne (Revelation 4:5).

It is apparent from this what lamps containing oil and lamps without oil symbolize (Matthew 25:1-11). The oil means fire, and thus love.

And so on in many other places.

In an opposite sense fire symbolizes hellish love, and this is plain from so many passages in the Word that it would be impossible to cite them all because of their number. See something on the subject in the book Heaven and Hell, published in London, nos. 566-575.

  
/962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.