The Bible

 

Jeremijas 51

Study

   

1 Taip sako Viešpats: “Aš pažadinsiu prieš Babilono ir Chaldėjos gyventojus naikinantį vėją.

2 Aš siųsiu į Babiloną vėtytojus. Jie vėtys jį ir ištuštins šalį. Ji bus apsupta iš visų pusių.

3 Šauliai, įtempkite lankus, šarvuotieji, pakilkite. Nesigailėkite jos jaunuolių ir sunaikinkite visą jos kariuomenę.

4 Žuvusieji ir sunkiai sužeisti chaldėjų krašte gulės gatvėse.

5 Izraelio ir Judo neatstūmė Viešpats, jų Dievas, nors jų kraštas yra pilnas nusikaltimų prieš Izraelio Šventąjį.

6 Bėkite iš Babilono, gelbėkitės, nežūkite dėl jo nusikaltimų. Tai Viešpaties keršto diena, ir Jis atlygins jam už jo darbus.

7 Babilonas buvo auksinė taurė Viešpaties rankoje, visa žemė pasigėrė iš jos. Jos vyno gėrė tautos, todėl jos išprotėjo.

8 Babilonas krito, jis sutriuškintas. Apraudokite jį, atneškite balzamo jo žaizdoms, gal jis pagis?”

9 Mes gydėme Babiloną, bet jis nepagijo. Palikime jį ir grįžkime kiekvienas į savo kraštą. Jo teismas pasiekė dangų.

10 Viešpats iškėlė mūsų teisumą. Eikime ir pasakokime Sione, ką Viešpats, mūsų Dievas, padarė.

11 Galąskite strėles, imkite skydus! Viešpats sukėlė medų karalius, nes Jo sumanymas yra sunaikinti Babiloną. Tai Viešpaties kerštas dėl šventyklos.

12 Iškelkite vėliavą prieš Babilono sienas, sustiprinkite sargybą, paruoškite pasalas. Ką Viešpats nusprendė, tai ir padarys Babilono gyventojams.

13 Tu, kuris gyveni prie gausių vandenų ir turi gausybę turtų. Atėjo tavo galas, tavo godumo saikas.

14 Kareivijų Viešpats prisiekė: “Tave užplūs žmonės kaip skėriai ir pakels prieš tave savo balsus”.

15 Jis savo jėga sukūrė žemę, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangų.

16 Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių.

17 Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, juose nėra kvapo.

18 Jie yra tuštybė, paklydimo darbai. Jie pražus aplankymo dieną.

19 Visai kitokia yra Jokūbo dalis. Jis yra visa ko Kūrėjas, Izraelis yra Jo nuosavybė. Kareivijų Viešpats yra Jo vardas.

20 “Tu esi mano kūjis ir kovos ginklas. Tavimi sudaužysiu tautas ir sunaikinsiu karalystes.

21 Tavimi sunaikinsiu žirgą ir raitelį, kovos vežimą ir jame esantį.

22 Tavimi sunaikinsiu vyrą ir moterį, seną ir jauną, jaunuolį ir mergaitę,

23 piemenį ir bandą, artoją ir jungą su gyvuliais, kunigaikščius ir valdovus.

24 Bet Aš atlyginsiu Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojams jūsų akivaizdoje už jų piktybes, padarytas Sione,­sako Viešpats.­

25 Tu buvai naikinantis kalnas, sugadinęs visą žemę. Aš ištiesiu savo ranką prieš tave, sulyginsiu tave su žeme ir paversiu pelenais.

26 Tavo akmenų nenaudos nei kampams, nei pamatams. Tu būsi amžina dykyne.

27 Iškelkite vėliavą, trimituokite trimitais, kad išgirstų tautos. Sušaukite prieš jį Ararato, Minio ir Aškenazo karalystes. Paskirkite kariuomenei vadą ir surinkite tiek karių kaip skėrių laukuose.

28 Pasiruoškite kovai kartu su medų karaliais, valdovais, kunigaikščiais ir visais jų valdžioje esančiais kraštais.

29 Žemė pajudės ir drebės, nes Babilonui bus įvykdytas Viešpaties sprendimas. Babilono kraštas taps tuščias ir negyvenamas”.

30 Babilono kariai nebeina į kovą. Jie sėdi tvirtovėse netekę drąsos. Jų gyvenvietės dega, vartai išlaužti.

31 Pasiuntinys sutinka pasiuntinį. Jie neša žinią Babilono karaliui, kad jo miestas paimtas iš visų pusių:

32 brastos užimtos, įtvirtinimai dega, kariai apimti panikos.

33 Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: “Babilonas yra kaip klojimas kūlimo metu. Dar valandėlė, ir derliaus metas ateis”.

34 “Nebukadnecaras, Babilono karalius, ėdė mane ir naikino, paliko mane kaip tuščią indą. Jis prarijo mane kaip slibinas. Pripildęs savo pilvą mano gardumynais, mane išstūmė.

35 Man ir mano žmonėms padaryta skriauda tekrinta ant Babilono”,­sakys Sionas. “Mano kraujas tekrinta ant Chaldėjos”,­sakys Jeruzalė.

36 Viešpats sako: “Aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave. Aš išdžiovinsiu Babilono vandenis, jo šaltiniai išseks.

37 Babilonas pavirs griuvėsių krūva šakalams gyventi, vieta pasibaisėjimo ir pajuokos, be gyventojų.

38 Jie riaumos kaip liūtai, staugs kaip liūtų jaunikliai.

39 Aš jiems paruošiu puotą: jie nusigers ir užmigs amžinu miegu.

40 Aš juos nuvesiu į skerdyklą kaip avinėlius, avinus ir ožius.

41 Krito Šešachas, pasaulio puošmena! Babilonas tapo siaubu tautoms!

42 Jūra įsiveržė į Babiloną, daugybė bangų užliejo jį.

43 Jo miestai virto dykyne, išdžiūvusia žeme, kurioje niekas negyvena ir joks žmogus per ją nekeliauja.

44 Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito.

45 Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės.

46 Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas.

47 Ateina laikas, kai Aš teisiu Babilono atvaizdus; visas kraštas susigės, o jo gyventojai bus išžudyti.

48 Tada dangus, žemė ir visa, kas juose yra, džiaugsis žuvimu Babilono, kurį užims iš šiaurės atėjęs naikintojas.

49 Kaip Babilono ranka žudė Izraelyje, taip Babilone kris nužudytieji.

50 Jūs, kurie ištrūkote nuo kardo, eikite, nestovėkite vietoje, ir, toli būdami, atsiminkite Viešpatį ir Jeruzalę”.

51 Mes susigėdome, girdėdami pajuokas; gėda apdengė mūsų veidus, kai svetimi atėjo į šventąją vietą Viešpaties namuose.

52 “Ateis diena, kai Aš nuteisiu jų drožinius; tuomet visame krašte vaitos sužeistieji.

53 Jei Babilonas pakiltų iki dangaus ir savo pilis pastatytų iki debesų, mano siųstas naikintojas užklups jį”,­sako Viešpats.

54 Šauksmas kyla iš Babilono, baisus sunaikinimas Chaldėjos krašte,

55 nes Viešpats plėšia Babiloną ir tildo jo galingą balsą, nors jo bangos šniokščia kaip galingi vandenys, girdimi jų triukšmingi balsai.

56 Priešas veržiasi į Babiloną; jo kariai patenka į nelaisvę, jų lankai sulaužyti. Viešpats, atlygio Dievas, tikrai atlygins.

57 “Aš nugirdysiu Babilono kunigaikščius, išminčius, valdovus, karo vadus ir karius. Jie užmigs amžinu miegu ir nepabus”,­sako Karalius, kareivijų Viešpats.

58 “Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme ir aukštieji vartai sudeginti. Tautos vargo veltui, giminės dirbo ir statė ugniai”,­sako Viešpats.

59 Pranašo Jeremijo žodis Serajai, Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui, kai jis lydėjo Zedekiją, Judo karalių, jo ketvirtais karaliavimo metais į Babiloną. Seraja buvo žymus kunigaikštis.

60 Jeremijas užrašė į knygą visas nelaimes, kurios ištiks Babiloną, visus žodžius, kurie parašyti prieš Babiloną.

61 Jeremijas sakė Serajai: “Nuvykęs į Babiloną, perskaityk visus šiuos žodžius

62 ir sakyk: ‘Viešpatie, Tu grasinai šitą vietą taip sunaikinti, kad čia nebebūtų nieko: nei žmonių, nei gyvulių, ir ji liktų amžina dykyne’.

63 Perskaitęs šią knygą, pririšk prie jos akmenį ir įmesk ją į Eufrato upę,

64 sakydamas: ‘Taip įvyks su Babilonu. Jis paskęs ir nebepakils dėl visų nelaimių, kurias Viešpats jam užves’ ”. Tiek Jeremijo žodžių.

   

From Swedenborg's Works

 

Apocalypse Revealed #285

Study this Passage

  
/ 962  
  

285. We are told they "will reign upon the earth" because the earth here and elsewhere means the Lord's church in heaven and on earth. The church in both worlds is the Lord's kingdom. Therefore, lest anyone suppose that people who are redeemed by the Lord all become kings and priests who will reign upon the earth, it is important that we demonstrate from the Word that the earth or land symbolizes the church. This can be seen from the following passages:

Behold, the Lord makes the earth empty and makes (the earth) waste, and will overturn its surface... The land shall be entirely emptied... The (habitable) earth will mourn and... be turned upside down... The earth will be profaned under its inhabitants... Therefore a curse shall devour the earth... and... the inhabitants of the earth shall be burned, and few men will be left... ...in the midst of the land... it shall be like the stripping of an olive tree... ...the cataracts on high are opened, and the foundations of the earth are shaken. The earth is violently broken, the earth is utterly split open, the earth is shaken exceedingly. The earth reels to and fro like a drunkard... (Isaiah 24:1-23.)

[2] The lion has come up from his thicket... to make your land desolate... I beheld the earth (when) lo, it was empty and void... ...Jehovah has said, "The whole land shall be desolate... For this shall the earth mourn... (Jeremiah 4:7, 23-28)

How long will the land mourn...? The whole land is made desolate, because no one lays it to heart. (Jeremiah 12:4, 11-13)

The earth mourns and languishes, Lebanon is shamed and withered away. (Isaiah 33:9)

Its land shall become burning pitch...(and) it shall lie waste. (Isaiah 34:9-10)

...I have heard from the Lord... a destruction decreed upon the whole earth. (Isaiah 28:22)

Behold, the day of Jehovah comes... to lay the land desolate..., and the earth will be shaken out of its place... (Isaiah 13:9-13)

The earth shook and trembled, and the foundations of the mountains quaked... (Psalms 18:7)

...we will not fear when the earth is transformed... When He uttered His voice, the earth melted. (Psalms 46:2-3, 6, 8)

Have you not understood the foundations of the earth? (Isaiah 40:21)

O God, You have forsaken us... You have made the earth tremble...; heal its breaches, for it is shaken. (Psalms 60:1-2)

[3] The earth and all its inhabitants will melt away; I will firm up its pillars. (Psalms 75:3)

Woe to a land overshadowed by wings... Go, ...messengers, to... a nation... trodden down, whose land rivers have despoiled. (Isaiah 18:1-2)

By the wrath of Jehovah of Hosts the land is darkened... (Isaiah 9:19)

...you will be a delightful land... (Malachi 3:12)

...I have given You as a covenant of the people to restore the earth... Sing, O heavens! And exult, O earth! (Isaiah 49:8, 13)

I shall not see Yah... in the land of the living. (Isaiah 38:11)

...who caused terror in the land of the living. (Ezekiel 32:23-27)

I would not have believed I would see the goodness... in the land of life. (Psalms 27:13)

Blessed are the meek, for they shall inherit the earth. (Matthew 5:5)

I am Jehovah, who makes all things, who stretches out the heavens alone, who spreads out the earth by Myself. (Isaiah 44,24, cf. Zechariah 12:1, Jeremiah 10:11-13; 51:15, Psalm. 136:6)

Let the earth open, let them bring forth salvation... ...thus said Jehovah, who created the heavens..., who formed the earth... (Isaiah 45:8, 12, 18-19)

...behold, I create new heavens and a new earth... (Isaiah 65:17, cf. 66:22)

And in many other places as well, which, if I were to cite them, would fill a page.

[4] The earth or land symbolizes the church for the reason that it very often means the land of Canaan, which is where the church was. That is the heavenly Canaan. Moreover, when the earth or land is mentioned, angels, being spiritual, do not think of the earth or land, but of the human race dwelling upon it and its spiritual state; and its spiritual state is the state of the church.

The earth or land also has an opposite meaning, and in that sense it symbolizes damnation, since when the church is not present in a person, damnation is. The earth or land is mentioned in that sense in Isaiah 14:12; 21:9; 26:19, 21; 29:4; 47:1; 63:6, Lamentations 2:2, 10, Ezekiel 26:20; 32:24, Numbers 16:29-33; 26:10, and elsewhere.

  
/ 962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.