The Bible

 

Genesis 9

Study

   

1 Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: “Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.

2 Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.

3 Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.

4 Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.

5 Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.

6 Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.

7 Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!”

8 Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:

9 “Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,

10 ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.

11 Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės”.

12 Ir Dievas tarė: “Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas

13 bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.

14 Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,

15 atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.

16 Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės”.

17 Dievas tarė Nojui: “Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje”.

18 Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.

19 Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.

20 Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.

21 Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.

22 Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke.

23 Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo.

24 Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus,

25 tarė: “Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams!

26 Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas!

27 Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!”

28 Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

29 Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #1088

Study this Passage

  
/ 10837  
  

1088. 'Their faces were backwards, and they did not see their father's nakedness' means that this is what ought to be done and that no notice ought to be taken of such things as errors and faults resulting from reasonings. This is clear from the fact that this statement is a repetition, for this wording is almost the same as that immediately previous and therefore also serves as the conclusion to it. For this parent Church, or member of this Church, was such that it acted in this fashion not out of evil-mindedness but in simplicity, as becomes clear from what follows next where it is said that 'Noah awoke from his wine', that is, was better informed.

[2] In regard to the subject under discussion, people with whom no charity is present think nothing else than evil of the neighbour and speak nothing but evil. If they say anything good it is for the sake of themselves or of one with whom they seek to curry favour under an outward show of friendship. But people in whom charity is present think nothing else than good of the neighbour and speak nothing but good, and this not for their own sake or that of him with whom they seek to curry favour, but from the Lord thus at work within charity. The former are like evil spirits, the latter like angels, residing with someone. Evil spirits never do anything else than stir up a person's evils and falsities and condemn him. Angels however stir up nothing but goods and truths; and things that are evil and false they excuse. From these considerations it is clear that with those in whom no charity is present evil spirits have dominion, through whom man communicates with hell; and with those in whom charity is present angels have dominion, through whom man communicates with heaven.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.